Ši suma bus skirta kelionių operatoriui „Žemė ir dangus“, kuris už gautas lėšas ketina įkurti naują astronomijos mokslo centrą. Dalis jo paslaugų būtų orientuota į turistus, kuriuos siekiama privilioti į Tekapo ežero apylinkes.
Šis ežeras yra vienas didžiausių ir lankomiausių ežerų Naujojoje Zelandijoje – jo dydis siekia ne mažiau kaip 52 kvadratinius kilometrus. Dienos metu ežeras tampa žaliai melsvos spalvos su baltais atspalviais. Anot tyrėjų, ežeras tokią spalvą įgauna dėl dugne esančių uolienų ir akmenų.
Tačiau dauguma žmonių prie šio ežero susirenka naktį stebėti žvaigždžių, kurių atspindys ežere atrodo įspūdingai.
Tikimasi, kad jų srautas dar padidėjus šioje vietoje atsiradus astronomijos centrui, kurio statybas žadama pradėti kitąmet.
Pasak bendrovės „Žemė ir dangus“ atstovų, negalutiniais duomenimis, kasmet Tekapo ežerą aplanko 1,5-2 mln. žmonių – vietinių ir užsienio turistų. Tačiau stebėti žvaigždes galėjo tik tie, kurie užsisakydavo naktines ekskursijas.
„Naujasis centras padės mums pritraukti turistų ir dienos metu“, – įsitikinę bendrovės vadovai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Daugiausiai užsienio pinigų Naujajai Zelandijai uždirba nebe karvės, o... hobitai
Preliminarus centro pavadinimas – „Langas į Visatą“. Jame ketiname organizuoti įvairias edukacines programas, panaudojant virtualios realybės sistemas. Bus įkurta ir istorinė ekspozicija, kurioje turistai galės sužinoti apie maorių ir kitų Polinezijos tautų naudotas dangaus kūnų stebėjimo ir navigacijos priemones, tarp kurių – 125 metų senumo teleskopas.
Žvaigždėtas pietiniame pusrutyje esančių šalių dangus skiriasi nuo to, kurį esame įpratę matyti šiaurėje. Pavyzdžiui, tik čia galima išvysti Magelano debesis (netaisyklingas galaktikas, kurios yra artimos Paukščių Tako galaktikai, ir matomos, kaip jau minėta, pietiniame danguje – Tukano žvaigždyne) bei kitus dangaus kūnus.
