Ryškiausias apskrities miestas Šiauliai ir netoliese esanti Kelmė gegužės pabaigoje kviečia atrasti du atnaujintus objektus: gegužės 26 d. Kelmės dvaro sodyba kvies į orientacinį žaidimą „UžmESk akį“ į Kelmės dvarą, o gegužės 31 d. Šiauliuose esantis saldainių fabrikas „Rūta“ lankytojų lauks edukacijoje-šokolado dirbtuvėse bei ekskursijose su gidu „UžmESk akį“ į šokolado fabriką „Rūta“. Lankytojai kviečiami užsiregistruoti iš anksto.
Detalią renginių programą ir kontaktus registracijai rasite interneto puslapyje Esinvesticijos.lt.
Jei dar neteko įdėmiau dairytis po netoli vienas nuo kito įsikūrusius Šiaulius ir Kelmę, tai padaryti tikrai verta – ypač tada, kai pavasario grožis taip ir traukia keliauti po Lietuvą.
Suprasti akimirksniu
- Kas? „UžmESk akį“ – CPVA inicijuotas atvirų durų dienų renginių ciklas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti.
- Renginių programa – ČIA.
Saldūs Šiauliai
Nenustebkite, jei vaikščiodami po patį Šiaulių miesto centrą užuosite gardų šokolado aromatą. Tai vietinių nestebina, mat miesto širdyje stūkso dar 1913 m. įkurtas saldainių fabrikas „Rūta“. Šio garsaus fabriko saugomame istoriniame paveldo pastate, Turizmo padalinyje, prieš 12 metų buvo atidarytas „Rūtos“ šokolado muziejus, pasakojantis apie legendinę įmonę ir daugiau nei 4000 m. besitęsiančią šokolado istoriją.
„Idėja įkurti šokolado muziejų kilo buvusiam bendrovės „Rūta“ vadovui Algirdui Gluodui. Norėjosi suteikti daugiau žinių visuomenei apie šokoladą, jo istoriją, vartojimo kultūrą, pristatyti pirmuosius Lietuvoje šokolado ir saldainių fabrikus. Tad pasinaudojus ES parama, viename iš įmonei priklausančių pastatų 2012 m. buvo atidarytas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje šokolado muziejus, – akcentavo bendrovės „Rūta“ direktorė Rūta Gilaitienė.
– Projekto metu, atlikus tvarkomuosius darbus, buvo įrengtas ne tik muziejus su edukacine erdve, bet ir kavinė bei firminė parduotuvė. Pastaroji įkurta patalpose, kuriose ji veikė ir tarpukariu.“
Miesto širdyje stūkso dar 1913 m. įkurtas saldainių fabrikas „Rūta“.
Daug įdomybių apie „saldžiausią“ šalies muziejų papasakojo ir bendrovės „Rūta“ Turizmo padalinio vadovė Monika Luckė.
„Muziejuje lankytojai supažindinami su šokolado istorija, kakavos pupelės keliu iš Centrinės Amerikos į Europą. Čia galima pamatyti ir susipažinti su pačios „Rūtos“, kaip saldainių fabriko, istorija. Ekspozicijoje turime ir senovinių saldainių popierėlių – demonstruojame, kaip kito jų dizainas, – pasakojo M.Luckė.
– Galima išvysti ir auksinį fabriko įkūrėjo A.Gricevičiaus laikrodį, kurį jis gavo už pavyzdingą tarnybą Vilniaus šokolado fabrike „Viktorija“, atkurtą jo darbo vietą. Čia yra ir edukacinis stendas, interaktyvus stalas, kuriuo užimami mažieji muziejaus lankytojai. Ekspozicijoje taip pat yra įvairius amžius menančių puodelių, pavyzdžiui, puodeliai, kurie buvo kuriami būtent vyrams – tam, kad jie neįmerktų ūsų.“
Ši vieta jau sulaukė daugiau kaip 200 000 lankytojų iš 97 valstybių.
Įdomu tai, kad „Rūtos“ šokolado muziejų pamėgo ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio. Ši vieta jau sulaukė daugiau kaip 200 000 lankytojų iš 97 valstybių.
O trečiame Turizmo padalinio aukšte, pasak moters, yra edukacijų patalpos. „Edukacijų metu kviečiame susikurti savo saldainį iš mėgstamų ingredientų. Čia ir suaugę, ir vaikai gali pabūti skonio ekspertais bei pasidaryti tai, kas jiems labiausiai patinka. Šios skonio edukacijos pas mus yra labai populiarios, bet be edukacijų taip pat vykdome ir degustacijas, – sakė M.Luckė.
– Degustacijų metu jau kviečiame paragauti rūšinių šokoladų, kakavos pupelių, darome įvairių skonių derinimą, pavyzdžiui, šokolado-sūrio ir pan. Tiek edukacijų, tiek muziejaus lankytojai gali paragauti ir ypatingo actekų šokolado gėrimo.“
Jei po visų pamatytų ir paragautų gardumynų norėsis parsivežti lauktuvių artimiesiems ar kolegoms, kaip sako M.Luckė, įvairių skanumynų galima įsigyti minėtoje firminėje parduotuvėje.
Žinoma, Šiauliuose yra ir daugiau įdomių lankytinų vietų. Čia verta aplankyti Talkšos ežero pakrantę ir ten esančią „Geležinės lapės“ skulptūrą. Įsiminta patirtis – kartu su gidu užsiropšti į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros bokštą, nuo kurio atsiveria puiki miesto panorama. O jei norisi daugiau bruzdesio, galima pasivaikščioti Šiaulių bulvaru. Tiesa, šiame mieste verta aplankyti ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinius: Chaimo Frenkelio vilą-muziejų, Dviračių muziejų, Venclauskių namus-muziejų ir kt.
Bajoriškoji Kelmė
O kuo garsi Kelmė? Be abejonės, apsilankiusieji Kelmėje turėtų išvysti vieną įdomiausių šalyje dvarų sodybų. Tai – Kelmės dvaras, kuriame lankytojų laukia Kelmės krašto muziejus.
Kaip sako šio muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis dar XV a. Tada Kelmė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras.
„XV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Kelmės dvarą padovanojo Jonui Kontautui. 1591 m. dvaras atiteko didikams Gruževskiams, kurie jį valdė apie 350 metų“, – istorijos detalėmis dalijosi D.Žalpienė.
Tai retas šalyje barokinio stiliaus provincijos dvaras.
Anot jos, įstabu tai, kad Kelmės dvaras – vieta, kur pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 metų sukilimas prieš carinę Rusiją.
Pasak Kelmės krašto muziejaus direktorės, Kelmės dvaro sodyba – vertingas Lietuvos valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Tai retas šalyje barokinio stiliaus provincijos dvaras.
„Kelmės dvaro sodyba atspindi raiškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų bei ūkininkavimo raidos bruožus. Tai didelė brandžios kompozicijos sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių. Kelmės dvaro sodybos plotas kartu su parku – 15,2 ha, – akcentavo D.Žalpienė.
– Baroko stiliaus mūriniai dvaro rūmai statyti 1780 m. Rūmų statyba rūpinosi tuometinis dvaro savininkas Jurgis Gruževskis. Dvaro rūmai, nepaisant kelių rekonstrukcijų ir remontų, išliko beveik nepakitę.
Labai savitas Kelmės dvaro sodybos statinys – XVII a. mūriniai, dviaukščiai, bokšto išvaizdos vartai. Jie turėjo keleriopą paskirtį: tai buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, pirmame aukšte – laiptai ir baudžiavinis kalėjimas, antrame – biblioteka su atvira arkada orkestrui.
Panašių parkų Lietuvoje yra išlikę tik vienetai.
Kelmės dvaro svirnas – vienas iš seniausių Lietuvos svirnų, statytas 1716 m. Pastatas pasiekė mūsų laikus mažai pakitęs.“
Ne mažiau įdomus ir dvaro sodybos parkas. Anot D.Žalpienės, parkų tyrinėtojai sako, kad Kelmės dvaro parkas – ryškius baroko bruožus išlaikęs geometrinis parkas. Panašių parkų Lietuvoje yra išlikę tik vienetai.
Muziejaus direktorės teigimu, atvykę į Kelmės dvaro sodybą lankytojai gali apžiūrėti didikams Gruževskiams priklausiusius rūmus, apsilankyti vieninteliame Lietuvoje vartų pastate bei seniausiame šalyje išlikusiame mediniame svirne įrengtoje liaudies buities ekspozicijoje.
„Muziejuje gausu įvairių, įtraukiančių edukacinių programų, veikia įvairios parodos. Įdomu tai, kad čia galite išvysti vienintelę Lietuvoje indėniškos kultūros ekspoziciją, sudalyvauti indėniškos tematikos edukacinėse programose. Suaugę čia galės plačiau susipažinti su krašto istorija, o mažieji turės galimybę „pajusti“ baudžiavinį kalėjimą“, – pasakojo D.Žalpienė.
Kadangi dvaro sodybos ir parko teritorijoje gausu takų piestiesiems, pėsčiųjų orientavimuisi parke sukurta informacinių stendų sistema. Stenduose pateikiama informacija apie parke esančią biologinę įvairovę.
Kelmės dvaro ansamblio parko sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams taip pat įgyvendintas pasitelkus ES investicijas.
Jei po Kelmę norėtųsi pasižvalgyti daugiau, dėmesio verti ir šio miesto maldos namai: neogotikinė trinavė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia.
„UžmESk akį“ renginių Šiauliuose žemėlapis
Apačioje žemėlapyje geltonomis ikonomis pažymėjome renginių vietas. Mėlynomis ikonomis – rekomenduojamas aplankyti vietas. Didelė dalis jų atgimė, buvo ar yra tvarkomos ES investicijų dėka.
„UžmESk akį“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuotas atvirų durų dienų renginių ciklas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti. Tris gegužės savaitgalius savo įmonių ir įstaigų duris atvers tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių atstovai, sėkmingai pasinaudoję ir besinaudojantys ES investicijų suteikiamomis galimybėmis.