Kvapą gniaužiantys vaizdai atsiveria į Gudelių ežerą ir škotiškų hailandų veislės karvių bandą.
Kiekvienas iš gyvulių turi savo vardą – Blondinė, Mamutas ir dar daugybę kitų. Šeimininkai jų stebėjimui net pastatė specialią pakylą. Tačiau daug smagiau prieiti ir ramiai juos pašerti morkomis ar obuoliais.
Pati ūkio šeimininkų, Kristinos ir Evaldo Petraičių šeimos, atsidūrimo Krokialaukio seniūnijoje istorija yra kiek vingiuota. 10 metų padirbėję Vokietijoje, nusprendė grįžti atgalios – iš pradžių augino braškes, avietes, o dabar apsistota ties šparagais ir gyvuliais. Beje, jiems įsigyti sulaukta 15 tūkst. eurų paramos.
Škotiški gyvuliai Lietuvoje „kaifuoja“ – vasarą, kai pas mus būna pakankamai karšta, iki pusės įbrenda į ežerą, o mums kiek atšiaurios žiemos atėjūnams iš Škotijos – vieni niekai, net nesislepia tvartuose.
Dabartinę būseną K.Petraitienė apibūdina taip: „Čia gyvulių terapija, čia mūsų šaknys, yra daug energijos bei noro kurti.“ Pati Petraičių šeima užkrečiantis pavyzdys visiems – augina 3 vaikus bei globoja dar 4. Tad veiklos ir rūpesčių – per akis.
Beje, garsas apie neįprastą Petraičių ūkį nuvilnija ir į tolimiausius Europos kampelius. Šią vasarą jaunųjų iš Londono fotosesija buvo surengta tiesiog tarp karvių bandos.
Kiek kita publika renkasi į Daivos Kvedaraitės kartu su vyru Gediminu Radzevičiumi tvarkomą „Ambery“ šaltalankių ūkį. Šaltalankių aliejus, uogienės, saldainiai, gira – tai tik dalis produkcijos, kuri testuojama, bandoma Venciūnų kaime, Alovės seniūnijoje.
Svečius priėmęs G.Radzevičius kiek šypteli, kad geriausi klausytojai – III amžiaus universiteto klausytojai iš visos Lietuvos, kuriems įdomu absoliučiai viskas – ir kokias ligas šaltalankiai padeda numarinti, ir kaip bei kada juos reikia genėti. Beje, pats 120 hektarų ūkis šiemet subrandino rekordinį 100 tonų derlių.
Vykstantieji į nuotykių parką „Tarzanija“ tikrai turėtų susiplanuoti daugiau laiko ir aplankyti keletą išskirtinių vietų netoliese.
Visai šalia, Radžiūnų kaime, medžio drožėjas Artūras Zienka įsirengęs savo dirbtuves. Nors, kaip pats sako, ekskursijų neorganizuoja, tačiau panorus žvilgtelėti į lauke įrengtas dirbtuves mielai įsileidžia užklydusius smalsuolius. Čia gimsta ne tik kryžiai, bet ir įvairios žvėrių ar kitų „gyvų sutvėrimų“ skulptūros.
„Nors pats auginu 3 vaikus, tačiau kiekvienas drožinys man – tarsi vaikas“, – šypteli medžio drožėjas ir bendruomenės pirmininkas A.Zienka.
Jau per 20 metų medžio drožyba užsiimantis A.Zienka meilę medžiui paveldėjo iš senelio staliaus. Jo dirbtuvės įtrauktos į UNESCO parengtą Kryždirbystės kelių žemėlapį Lietuvoje. Ateityje galbūt bus organizuojamos ir edukacijos.
Dar viena unikali vieta, kurios nevertėtų praleisti – „amerikoniškoji“ Lauryno Radziukyno mokykla Kurnėnuose. Mokyklos komplekso pastatai yra netoli kelio Alytus–Simnas–Kalvarija, tarp Luksnėnų ežero ir Aniškio miško. Kultūros paveldo statusą turinti mokykla atnaujinta, čia vyksta ne tik pažintiniai ir edukaciniai renginiai, bet ir vietinių kolektyvų koncertai.
„Mokyklos statybą tarpukaryje finansavo Amerikos lietuvis Laurynas Radziukynas, pats gimęs Kurnėnuose. Visa kas – langai, parketas, kriauklės ar klasių suolai buvo atplukdyti iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Visa tai galima pamatyti ir dabar, o tik atvykus ir pakėlus galvą į mokyklos bokštą, galima išvysti keraminį Vytį, kuris sovietmečiu buvo užtinkuotas“, – primena čia ekskursijas vedanti Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Zavistauskienė.
Mokykloje buvo dvi klasės, gimnastikos salė, valgykla ir net butai mokytojams. Šiuo metu čia galima ne tik pamatyti, kaip atrodė viena moderniausių mokyklų Lietuvoje, sužinoti jos istoriją, bet ir pasimokyti rašyti žąsies plunksna. Vyksta keramikos, smilkalų gamybos, žvakių liejimo edukacijos, o ateityje ketinama mokyti ir juostų audimo technikos.
