Apie tai savo „Facebook“ paskyroje neseniai papasakojo jau ketvirtus metus Taškente su šeima gyvenanti komunikacijos specialistė Karolina Kažukauskaitė.
Su jos leidimu dalinamės istorija apie lietuviškus namus Taškente ir Taškento namus Šiauliuose.
Neseniai užklausiau istoriko ir šiaip bene žymiausio Taškento gido Rustam Khusanov, kas jam žinoma apie Taškente gyvenusius ir kūrusius lietuvius. Rustamas, šitą miestą žinantis geriau nei kiti savo kišenę, perfrazuojant posakį, atsakymą atsiuntė tą pačią akimirką, kartu su tikslia nuoroda, kur šio pėdsako ieškoti.
Pasirodo, Taškente stovi mažiausiai trys daugiabučiai, pastatyti lietuvių rankomis. Šių statybų priežastimi tapo stipriausias šalies istorijoje žemės drebėjimas, supurtęs miestą 1966 m. balandžio 24 d.
Teigiama, kad tuomet miestą supurtė 8–9 balų stiprumo žemės drebėjimas, tačiau visiškai šalia epicentro stovėjusi seismologinė stotis ir visi joje buvę prietaisai buvo taip pat sunaikinti požeminių smūgių, todėl stiprumas buvo įvertintas pagal padarytą žalą. Po šio žemės drebėjimo, Taškentą beveik be perstojo kratė dar kelis metus – iki 1969 m. pabaigos buvo užfiksuoti 1102 požeminiai smūgiai.
Po šios nelaimės Taškentas buvo praktiškai pastatytas iš naujo – prie to prisidėjo daugelis to meto sovietinių respublikų, siuntusių čia statybines medžiagas ir žmones.
Visai šalia lietuviškų namų, tame pačiame Čilanzar rajone, penkiaaukščio sieną puošia Rygos herbas, nurodantis kad čia darbavosi braliukai.
O lietuvių statytojai nusprendė pasielgti dar kitaip – sumūrijo sienelę, kurioje pritvirtintos trys atminimo lentos uzbekų, lietuvių ir rusų kalbomis skelbiančios ne tik statybų periodą, bet ir statyboms vadovavusių žmonių pavardes (F.Kudriavcevas, J.Jurgelionis, G.Tiškus).
Per 1966–1967 metus, lietuvių statytojai pastatė 10,7 tūkst. kv. m. gyvenamojo ploto, bet dar įdomesnė istorija minima dokumentiniame filme apie Taškento atstatymą, kurį, beje, įgarsino Donatas Banionis. Pasirodo, lietuvių statybininkai buvo davę priesaiką nesiskusti barzdų, kol nepabaigs darbo. O skubėti tikrai buvo dėl ko, nes be stogo virš galvos tuomet liko apie 300 tūkst. gyventojų.
Atgarsiai – ir Šiauliuose
Tiesa, šis 1966-ųjų pavasarį Uzbekijos sostinę Taškentą supurtęs žemės drebėjimas nulėmė ir vieno gyvenamųjų rajonų Šiauliuose pavadinimą.
Legendiniame Pietiniame rajone, kurį vaizdingai aprašė Šiauliuose užaugęs rašytojas Rimantas Kmita, „Taškentu“ buvo pramintas kvartalas, į kurį po žemės drebėjimo iš Uzbekistano sostinės buvo perkeltos be namų likusios šeimos. Ir nors po to nemažai uzbekų grįžo į savo šalį, pavadinimas „prilipo“ iki šių dienų.
