„Svarbiausia jo (projekto – BNS) užduotis ir turinys yra kultūros paveldo objektą, išskirtinį kultūros paveldo objektą, Stelmužės senąjį dvarą, pristatyti kaip muziejų po atviru dangumi“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, projekto vadovė Daiva Šukštulienė.
Šiuo metu tęsiama Stelmužės dvarvietės parko tvarkyba: lankytojams pasivaikščiojimams atverta ežero pakrantė, atkurti parko laiptai.
Zarasų krašto muziejus parengė naują virtualų turinį atrastiems faktams pristatyti.
Anot projekto „Gyva istorija“ dalyvių, siekdami išsiaiškinti dvaro istoriją mokslo partneriai tyrimus atliko Kauno, Vilniaus, Varšuvos, Rygos, Marburgo, Tartu archyvuose, juose ieškodami informacijos apie senąjį Stelmužės dvarą.
Projekte dalyvavę mokslininkai patikslino ankstyviausią Stelmužės ąžuolo paminėjimo datą, nustatė dvaro savininkus, rastas ekslibris su ąžuolo simboliais.
„Mes kreipiam didžiulį dėmesį mūsų istorijai, kultūros paveldui. Šis projektas susijęs su Stelmužės ąžuolu (...) ta sklaida tas darbas susijęs su mūsų kultūra ir ne tik Zarasų simbolis, bet ir Lietuvos simbolis yra ąžuolas. Zarasam ir mūsų istorijai, ir mūsų kraštui tai yra tikrai daug“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.
Išsiaiškinta, kad Stelmužės dvaras pirmą kartą paminėtas buvo 1532 metais. Mokslininkams Lietuvoje taip pat pavyko aptikti 56 knygas apie Stelmužės ąžuolą.
„Atsiveria perspektyva tolesniems tyrimams (...). Žengėme žingsni po kurio kiti tyrėjai gali keliauti, tirti ir gilinti, plėsti tą Stelmužės pasakojimą, naratyvą tiek turistams, tiek visiems, kurie besidomi tiek dvarų istorija, tiek kultūros paveldo istorija Lietuvoje“, – žurnalistams sakė Lietuvos istorijos instituto kultūros paveldo ekspertė Inga Ilarienė.
„Mes po projekto įgyvendinimo supratom, kad tik mažą dalelytę atvėrėm, kad ne taip bus paprasta įkurti muziejų po atviru dangumi. Kultūros paveldo objektus valdo privatūs savininkai ir mums reikės apjungti jų visų pajėgas, potencialą, kad atverti visus muziejaus objektus“, – teigė projekto vadovė D.Šukštulienė.
Taip pat projekto metu režisierės Gretos Šuščevičiūtės buvo suktas dokumentinis filmas „Stebuklingoji Stelmužė“.
„Filmas yra galimybė paprastiems žmonėms parodyti, atskleisti tuos faktus (...). Filmas yra ta pagalba žmonėms sužinoti tuos faktus, kuriuos atskleidė mokslininkai“, – apie filmą kalbėjo režisierė.
Projektas įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės priemonę. Projekto biudžetas siekia daugiau nei 648 tūkst. eurų, 10 proc. projektui skyrė Zarasų rajono savivaldybė.
Stelmužės ąžuolas – bene žinomiausias gamtos paminklas, vienas seniausių Europoje ir seniausias bei storiausias medis Lietuvoje.
Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – 13 metrų. Į viršų Stelmužės ąžuolas stiebiasi 19 metrų.
Šio ąžuolo genams išsaugoti iš jo gilių auginami ąžuoliukai įvairiose Lietuvos vietose, vienas Stelmužės ąžuolo „proanūkis“ auga ir prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro sostinės Antakalnio mikrorajone.
