Gal ir nerasite čia dešimčių keltuvų ir šimtų slidinėjimo trasų, tačiau prie slidžių nuomos punkto linksmai laisvėje besiritinėjantys lokiukai privers sustingti iš nuostabos.
1. Bakurianis – kurortas, kylantis iš pelenų
Įsikūręs už 30 km nuo žymiojo mineralinių vandenų miesto Boržomio, Bakurianis dar nuo sovietinių laikų žinomas kaip olimpiadai besirengiančių sportininkų treniruočių vieta.
Dabar vaiduoklius primenančios treniruočių bazės ir griūvantys sportininkų bendrabučiai pradeda skęsti naujų viešbučių jūroje, o ir modernūs keltuvai bei vis gausėjančios slidininkų trasos artina Bakurianį prie, kaip patys gruzinai su pasididžiavimu kalba, geriausio kurorto Gruzijoje ir už jos ribų. Tik, kad ne viskas kaip medumi tepta...
Gyvybės įkvėpė geležinkelis
Bene pagrindinis Bakurianio privalumas tas, kad slidinėjimo trasos yra netoli Boržomio, kuris virsta gruziniškais Druskininkais. Visgi tie 30 km per kalnus važiuojant automobiliu iš Boržomio link slidinėjimo kurorto šiek tiek nuvargina, tad daug geresnė išeitis – Bakurianį pasiekti traukiniu.
Daugiau nei prieš šimtą metų įrengtas geležinkelis tarp dviejų miestelių būtent ir įkvėpė gyvybės atokiau esančiam Bakurianiui. Traukinys iš Boržomio išpūškuoja rytais, o grįžta prieš temstant. Kelionės kaina nedidelė – 2 lariai (apie 3 Lt, 1 laris yra apie 1,5 Lt). Be to, ir pigesnę nakvynę daug lengviau rasti Boržomyje, o ne šalia slidinėjimo trasų.
Primena turgų
Pats Bakurianis dar tikrai neprimena solidaus slidinėjimo kurorto. Miestelio gatvėse karaliauja nivos, žiguliukai, palapines išsistatę slidinėjimo įrangos ir vaisių prekeiviai, šalia vis išnyra koks gruzinas, nuo čiačios įraudusia nosimi, o slides dažniausiai nešasi nostalgijos atginti rusų turistai, atvažiavę į kadaise savu vadintą kurortą.
Jausmas, kad čia ne kurortas, o turgavietė, dar labiau sustiprėja priartėjus prie mažųjų slidinėjimo trasų. Šašlykai, užkandžiai, nuolat aplink zujantys sniego motociklai, į roges pakinkyti arkliai, taksistai, siūlantys nuvežti prie didžiųjų keltuvų, šunys...
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Bakurianyje trasų prieigos panašios į turgavietę |
Vis dėlto čia slidžių komplektą išsinuomoti dienai galima tik už 12 larių (18 Lt), snieglentę – už 15 larių (22,5 Lt), šalmą – už 5 larius (7,5 Lt). Be to, tai gana smagi vieta pradedantiesiems slidininkams. Bakurianio „varlinuke“ yra posūkių, smagių tramplinukų ir vietos griūti. Gal tik kiekvieną kartą nusileidus krapštomas 70 tetrių (1 Lt) mokestis už keltuvus priverčia išlaužti nemalonią šypseną.
Užmojis – olimpinės žaidynės
Labiau patyrusiems slidininkams yra du pasirinkimai – didžiausias apylinkėse Kokhtagoro kalnas (2155 m) ir dar naujesniais keltuvais bei trasomis „apginkluotas“ Didvelio kalnas. Pastarojo dėl stipraus vėjo viršūnėje taip ir neteko išbandyti, o štai ant Kokhtagoro verta užsikelti vien dėl atsiveriančių vaizdų. Teigiama, kad geru oru matosi visas Kaukazas – nuo Juodosios iki Kaspijos jūros. Keltuvo kaina vienam kartui – 4 lariai (6 Lt).
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Ant aukščiausio Bakurianio kalno Kokhtagoro |
Vis dėlto pačios trasos originalumu neišsiskiria. Nuo viršūnės žemyn driekiasi didelis skardis. Malonumą čiuožti juo jaučia tik labai patyrę slidininkai. O štai papėdėje pasitinka tiesi, lygi trasa, kurią daugelis įveiktų pasišvilpaudami.
Baigiant apie Bakurianį: Gruzijos Olimpinis komitetas įsitikinęs, kad Boržomis ir jo apylinkės būtų ideali vieta 2018 m. olimpinėms žiemos žaidynėms. Potencialo ši vieta tikrai turi – sniegas čia išsilaiko iki pat balandžio vidurio. Tačiau atrodo, kad parengti Bakurianį olimpiadai reikės panašios krūvos pinigų, kaip Kokhtagoro kalnas.
2. Mestija – pasakiški sniegynai
Mestija – jau visai kita istorija. Tai naujoji Gruzijos ambicija Kaukazo glūdumoje, Svanetijoje, šalia Rusijos sienos, sukurti prestižinį slidinėjimo kurortą.
Nukakti ten sunku. Pavyzdžiui, iš Tbilisio mikroautobusu per kalnus tektų kratytis apie 10 val. Tačiau atlaikiusieji tokią kelionę apdovanojami pasakiškais vaizdais ir jausmu, kad atsidūrė toli nuo civilizacijos, vietinių kalnų gyventojų svanų prieglobstyje.
Daugelis keliautojų į Mestiją traukia stabtelėdami nakčiai Zugdidyje – mieste šalia sienos su Abchazija. Iš čia kitą dieną dar 130 km kylama į kalnus vieninteliu 1935 m. nutiestu keliu, kuris dabar visiškai atnaujintas.
Nuo 2010 m. Mestiją galimą pasiekti ir lėktuvu. Naujai pastatytame Karalienės Tamaros oro uoste leidžiasi lėktuvai iš Tbilisio. Tiesa, dėl aikštingo kalnų klimato reisai dažnai vėluoja arba atidedami.
Egzotikos medžiotojams
Ar verta Mestija viso šio vargo? Jei tenorite tik slidinėti ir vakarais gerti alų šiltame barelyje, į Mestiją kol kas važiuoti neverta. Bent jau kol nebaigtos įrengti visos trasos. Silpnokai išvystyta infrastruktūra, mažokai paslaugų ir varginanti kelionė.
Vis dėlto nuotykių ieškotojams, gražių vaizdų medžiotojams ir gamtos mylėtojams ši svanų žemė turėtų labai patikti.
Visame miestelyje stūksantys dideli akmeniniai svanų bokštai apsupti snieguotų viršukalnių privers pasijusti tarsi dar vienoje filmo „Žiedų valdovas“ karalystėje. O ir patys svanai su likusiu pasauliu asfaltuoto kelio sujungti tik prieš 80 metų, tad išlaikė daugybę autentikos.
Prie viso to pridėkime pernai atidarytas pirmąsias slidinėjimo trasas, daugybę takų žygiams, pagrindinėje gatvėje vis tankiau besirikiuojančias naujas nakvynės bei maitinimo įstaigas, ir šis kurortas taps puikia alternatyva tradiciniam turizmui.
Lyg statybų aikštelė
Svanetijos kalnuose kol kas įrengtas vienas keltuvas. Slidininkus jis užkelia į kilometro aukštį. Trasa kur kas smagesnė nei Bakurianyje. Greiti ruožai, skardžiai, posūkiai, pakilimai, nusileidimai. Ir visa tai driekiasi per miškus.
Belieka įsivaizduoti, koks slidininkų rojus čia bus visoje kalnų grandinėje įrengus dar keturis suplanuotus keltuvus. Kol kas kitais metais žadama atidaryti antrą keltuvą. Vietiniai šneka, jog tuomet Mestijoje slidinėti bus galima visus metus.
Kol kas miestelis labiau panašus į neužbaigtą statybų aikštelę, o 8 km iki slidinėjimo trasų nuo Mestijos serpentinais reikia užkilti patiems. Pavėžėti savo automobiliais siūlantys vietiniai užsiprašo net 50 larių (75 Lt). Neskubėkite sutikti. Geriau paieškoję transportą rasite už 5 larius (7,5 Lt) žmogui.
Keltuvas dienai kainuoja 15 larių (22,5 Lt), slidžių nuoma – 20 larių (30 Lt). Kol didžioji dalis slidininkų dar nė nenumano apie Mestijos egzistavimą, nakvynę miestelyje galima susirasti labai pigiai – nuo 15 larių (22,5 Lt).
 |
| B.Tilmantaitės nuotr./Atokiai kalnuose įrengtas Mestijos kurortas kol kas nesulaukia daug lankytojų |
Slidinėjimo trasose darbo dienomis čiuožia tik koks 50 žmonių, savaitgaliais trasa apšviečiama ir naktį, o visos Svanetijos laukinės gamtos simboliu man tapo du meškiukai, smagiai besiritinėjantys prie keltuvo ir kaulijantys maisto iš turistų.
3. Visi į Gudaurį!
Savaitgalį į Gudaurį slidinėti iškeliauja pusę Tbilisio. Tai žymiausias, geriausiai sutvarkytas ir labiausiai Europos slidžių trasas primenantis kurortas.
Užkilęs ant viršūnės išgirsi kalbant latviškai, estiškai, sutiksi ir lietuvių. Iš sniego pasistatę stalą saulėje su degtinės stikliuku rankoje šildosi rusai, gali sutikti net austrų, prancūzų, britų ar vokiečių.
O ant kai kurių gruzinų slidinėjimo kostiumų galima išvysti Nacionalinio olimpinio komiteto užrašus. Visa slidinėjimo grietinėlė, atvykusi į Gruziją, pirmiausiai nusėda čia – ant baltų, akinančių Gudaurio kalnų.
Užkelia malūnsparniu
Bakurianyje ir Mestijoje daugiau nuotykių ir gamtos grožio, o Gudauris – tikrų tikriausias slidinėjimo kurortas. Keturi keltuvai, už kuriuos per dieną teks pakloti 30 larių (45 Lt). Slidžių ir snieglenčių nuoma – taip pat 30 larių.
Pramoga ekstremalams – ant didžiųjų snieguotų viršukalnių su snieglente ar slidėmis jus gali užkelti malūnsparniu. O jau paskui tik purus sniegas, skardis ir daugybė adrenalino. Toks malonumas brangus – už pasiskraidymą malūnsparniu prašoma 550 eurų (1870 Lt) už dieną.
Norint pasilikti nakvoti netoli trasų, teks rinktis viešbučius, kuriuose naktis kainuoja nuo 50 (75 Lt) iki 120 larių (180 Lt) ir daugiau. Tad viską susumavus, Gudauris nebus pigesnis nei daugelis Vakarų Europos kurortų.
Brangus kurortas, tačiau paslaugų kokybė pernelyg nežavi. Iš Tbilisio į Gudaurį mikroautobusai keliauja apie dvi valandas. Kainuoja nedaug – apie 10 larių (15 Lt). Tik prieš tai reikia pačiam susirasti stotį, maršrutinio autobuso vairuotoją ir susitarti dėl kainos.
Grįžti į Tbilisį dar kebliau – būtina užsirezervuoti vietą mikroautobuse, nes kitaip iš kalnų gali tekti grįžti autostopu. Tiesą sakant, net ir susitaręs su vairuotoju negali būti tikras, kad mikroautobuse atsiras vietos. Tad daugelis naudojasi taksi paslaugomis – šie iki Tbilisio veža už 100 larių (150 Lt).
Išvados
Vykti į Gruziją vien tik dėl slidinėjimo nelabai verta – ši Kaukazo šalis gali pasiūlyti daug daugiau. Gyvybingasis Tbilisis ir jo apylinkės, Kahečio regionas, žymieji Gruzijos vynai, Boržomis ir mineraliniai vandenys, sparčiai besivystantis Kutaisis ir švelnaus klimato pajūris. Nuvykę į Gruziją, pavyzdžiui, kovo mėnesį ne tik gerai paslidinėsite, bet ir Kaukazo kalnų papėdėje pasidžiaugsite spalvotu, šiltu gruzinišku pavasariu.
