„Šiandien baigėme pagrindinius pagrindinės kurhauzo dalies atkūrimo darbus. Širdis džiaugiasi už visus prisidėjusius, mūsų specialistus, projektuotojus, entuziastus, užsakovus, jų norą ir reiklumą.
Kurhauzo medinė dalis atkurta pagal išlikusią ikonografinę medžiagą, išlikę apmatavimai, brėžiniai, fotofiksacijos. Jei 20 metų čia nebuvęs žmogus ateitų, apžiūrėtų, sakytų: „O, renovavo, perdažė pastatą“. Galvoju, kad rezultatas neblogas... Teigiu, kad tūriu, visomis dekoro detalėmis, puošyba viduje ir išorėje pavyko atkurti tikrai gerai, tik skirtumas tas, kai sudegė prieš 18 metų ir kai buvo sukurta prieš 150 metų, dabar jau kitokios dabartinių medžiagų savybės, ilgaamžiškumas. Visumoje atkurta taip, kaip buvo“, – džiaugėsi pastatą atstačiusios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.
is ypač grožėjosi reprezentacine sale, ją puošiančiais lipdiniais, dekoro elementais, kurie itin subtilūs, galima įžiūrėti ąžuolo lapelius, net ir mažutes giles. A.Kliukas sako, kad pastate dirbę meistrai įdėjo daug širdies, šilumos ir emocijų, tad rezultatas pavyko puikiai. Pastaruoju metu viloje dirbo apie 40 darbuotojų. A Kliukas sako, jog dirbti jų raginti nė nereikėjo, matyt, pati vila sukūrė ypatingas emocijas.
Rado dekoro detalių
Architektei Laimai Šliogerienei kurhauzas – tarsi kūdikis. Moteris daug prisidėjo prie kurhauzo atgimimo. Itin pagelbėjo jos atlikti architektūriniai darbai.
Anot jos, itin dėkingos aplinkybės susiklostė vykdyti kurhauzo atstatymo darbus, mat dar prieš privatizavimą buvo parengtas projektas, atlikti išsamūs apmatavimai, detalizuoti ir lipdiniai, dekoro elementai. Tai labai pagelbėjo rengiant atkūrimo projektą.
„Buvo išsaugota keletas detalių. Viena iš tokių – gėlytė, kurią pakėliau po gaisro ir perdaviau restauratoriams. Žinoma, didžiausia sėkmė visada yra, kai projektas parengtas kokybiškai. Nepasikuklinsiu, įdėta daug mano žinių, meilės tam objektui“, – kalbėjo moteris, dėkodama visiems prisidėjusiems prie kurhauzo atgimimo.
Išsipildė svajonė
Palangos meras Šarūnas Vaitkus kurhauzą vadina kurorto širdimi, miesto rotuše. Jis dėkojo ir šalies valdžiai, skyrusiai lėšų vilos sutvarkymui, nes vien savivaldybės pastangų nebūtų užtekę. Rekonstrukcija viso atsidėjo 3 mln. eurų.
„Galiu pasakyti drąsiai, kad tos svajonės išsipildė. Iš tiesų, 2002 metais šita istorinė vieta sudegė beveik iki pamatų, dešimt metų stovėjo griuvėsiai, kurie nepuošė centro. Turistai nesuprato, kokia situacija, kodėl miestas ar valstybė nesiima priemonių atstatyti, išlaikyti ir restauruoti arba nugriauti išvis. Praėjom pragarą su teismais nuo 2011 metų, įrodėm, kad teisingumas nugalėjo. Iš kitos pusės, iš privatininkų nebuvo noro bendradarbiauti, noro atstatyti, turėti gražaus daikto. Su aukščiausiojo pagalba ir visų pagalba šiandien turim gražų rezultatą, nes tai Palangos širdis“, – kalbėjo meras.
Pastatas savivaldybės žinion perėjo 2017 metais. Visą laiką virė projektiniai ir statybos darbai. Sutvarkytą pastatą ketinama perduoti kultūros bendruomenei.
Didžiojoje salėje, atidarytoje 2013 metais, skaičiuojama, per metus įvyksta 250 kultūrinių renginių. O štai medinėje dalyje ketinama rengti konferencijas, reprezentacinius miesto renginius, taip pat registruoti santuokas. Anot mero, jau susidariusi eilė norinčių kurorte susituokti grafų Tiškevičių istoriją menančioje viloje.
Kurhauzas siejamas su kurorto gimimu. J.Tiškevičius 1878 m. šioje vietoje buvo įkūręs restoraną, vėliau čia veikė svečių namai. Netrukus ši vieta įgavo kurhauzo pavadinimą. Čia veikė ir šokių salė, vyko neprofesionalaus teatro pasirodymai.
