Lankę kaimus bei gyvenvietes Nižneudinsko ir Tulūno rajonuose ekspedicijos dalyviai atstatinėjo nuvirtusius, aplūžusius ir netgi sudegusius kryžius rastose lietuvių kapinėse – Sibire iškilo dar 9 nauji lietuviški kryžiai.
Anot dalyvių, daugumą lietuviškų kapinių surasti nebuvo lengva, o vaizdas jose pritrenkė kone kiekvieną komandos narį – dalis kapinių buvo virtusios karvių ganyklomis. Algatujuje dalyviai rado tik nuodėgulius, nes kapinės čia buvo sudegusios.
„Ši mūsų misija labai simboliška, nes dar po kelerių metų kryžių likučių visiškai nebeliks, būtų nebelikę jokios žymės, kad kadaise čia buvo kapinės“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.
Ekspedicija baigiasi ir tuo sunku patikėti. Galbūt dėl to, kad kiekviena smulkmena, susijusi su lietuvybe, čia tampa reikšminga.
Minėtojo Algatujaus kaimo žemėlapiuose nebėra, todėl dalyviai šios vietovės ieškojo pasitelkę buvusio lietuvių tremtinio Jono Nagevičiaus prisiminimus bei palydovines nuotraukas. Dar Lietuvoje susitikusi su buvusiu tremtiniu, komanda stebėjosi, kaip stipriai J.Nagevičiaus atmintyje įsirėžė kiekvienas Algatujaus kelias, takelis ar pelkė. Šie prisiminimai buvo raktas į atrastas sudegusias kapines, kuriose iškilo 3 nauji lietuviški kryžiai.
„Laikas prabėgo labai greitai. Ekspedicija baigiasi ir tuo sunku patikėti. Galbūt dėl to, kad kiekviena smulkmena, susijusi su lietuvybe, čia tampa reikšminga. Net ir nuovargis, kurį jaučiame, susikaupė ne dėl fizinio darbo, o vien dėl emocijų, kurios užplūsta“, – pasakoja ekspedicijos dalyvė Simona Budreckaitė.
Daug emocijų šioje ekspedicijoje, kaip teigiama pranešime, sukėlė ir susitikimai su lietuviais ar jų artimaisiais, kurie savo gyvenimą toliau kuria Sibire. Istorijos, kuriomis jie pasidalijo su ekspedicijos dalyviais buvo svarbi istorijos, likusios Irkutske, dalis, kurią dalyviai užrašę savo dienoraščiuose parveš į Lietuvą ir dalinsis ja pristatymų metu.
Pasak ekspedicijos dalyvių, neretai juos nustebindavo ir vietinių gyventojų palaikymas.
„Jūs nepažįstate čia palaidotų žmonių, tačiau vis tiek atliekate 12-us metus vykstančią misiją“, – stebėjosi vietinė Gadalėjaus kaimo gyventoja. Bagotyriaus kaime, nepažįstamasis kone nebyliai palydėjo ekspedicijos dalyvius iki dar 2 kryžių, pasislėpusių miške, sakydamas, kad jie taip pat gali būti skirti lietuviams.
„Sulig kiekvienais metais „Misija Sibiras“ ekspedicijos tampa vis reikalingesnės ir svarbesnės. Nors jau esame lankęsi Irkutsko srityje, tačiau šiemet tvarkėme dar neaplankytas kapines. Pavyko aplankyti ir Tulūno kapines, kurias jau esame tvarkę ir darbo čia vis tiek buvo nemažai – Sibiro gamta daro savo. Ekspedicijos yra reikalingos ateities kartoms, nes kažkada būtent mes ir būsime tie, kurie kalbės apie istoriją ateinančioms kartoms, o pagrindą tam dedame būtent dabar, ekspedicijų į Sibirą metu“, – teigia projekto „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.
Savo misiją Sibire ekspedicijos dalyviai bus atlikę rugpjūčio 1 d., kuomet 7 val. 23 min. jų traukinys sustos Vilniaus geležinkelio stotyje.
