Dabar šis vyras tikisi muziejų atverti visuomenei, nes mano, kad sekso istorija turėtų būti švenčiama. 56 metų Andras Bagoly iš Vankuverio, Kanados, pirmą kartą erotika susidomėjo paauglystėje, kai iš tėvo nukniaukė pikantišką raktų pakabuką.
Nuo to laiko jis keliauja po pasaulį, pirkdamas ir rinkdamas daiktus, kurie yra įsirėžę į sekso pasaulio istoriją ir parodo, kaip bėgant metams keitėsi ši industrija ir požiūris į erotiką.
Kalbėdamas apie savo neįprastą pomėgį jis sakė: „Kai tėčio nebuvo namie, iš jo komodos stalčiaus nugvelbiau raktų pakabuką, ant kurio buvo pavaizduota nuoga moteris, ir iki šiol jį turiu.
Vis dar turiu savo pirmąjį 1980 m. „Playboy“.
Tėvai privertė mane pradėti dirbti nuo mažens, kad išmokytų mane geros darbo etikos, todėl dirbau parduotuvėje ir tvarkiau lentynas. Turėjau prieigą prie visų parduotuvės gale esančių suaugusiesiems skirtų žurnalų, ir manau, kad parduotuvės savininkas tiesiog žiūrėdavo pro pirštus.
Ten buvau, varčiau visus suaugusiesiems skirtus žurnalus ir vis dar turiu savo pirmąjį 1980 m. „Playboy“.
Andras sakė, kad laikui bėgant jo susižavėjimas augo: „Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai mano sesuo pardavinėjo suaugusiųjų naujienas, aš iš jos rinkinio pasiskolinau kelis daiktus, pavyzdžiui, vibratorių – buvau apsėstas erotikos.
Būdamas vyresnis prašydavau paskolinti vaizdo kasečių iš savo viršininko. Tiesiog buvau labai susižavėjęs nuogumu ir seksu. Buvau labai smalsus, o tai tęsėsi ir vyresniame amžiuje – per savo 18-ąjį gimtadienį susipažinau su pornografijos žvaigžde Marilyn Chambers“.
Andro, internete žinomo kaip Sekso kolekcininkas, ieškojimus palaiko 55 metų atsidavusi žmona Brigitta, dažnai padedanti jam tyrinėti naujus radinius, o jo keturi sūnūs prie jo kolekcijos „užaugo“.
Tarp tūkstančių Andro turimų erotinių daiktų jo mėgstamiausias yra vėžlio kiauto sekso žaislų rinkinys iš 1700 m. Japonijos, tačiau iš tikrųjų jis nori latekso sekso lėlės, kuri nebegaminama.
Andras atskleidė: „Mano muziejaus sienos išklijuotos erotikos nuotraukomis, o daiktai laikomi apšviestose saugyklose.
Turiu šimtus senovinių sekso žaislų, sekso lėlių ir pornografinių filmų, taip pat erotinių nuotraukų ir knygų, erotinio liaudies meno, erotinių paveikslų, erotinių keistenybių – ką tik nori, tą turiu. Manau, kad sekso istorija turėtų būti švenčiama“.
Turiu šimtus senovinių sekso žaislų, sekso lėlių ir pornografinių filmų.
2007 m. Andras su žmona apsilankė Niujorko sekso muziejuje ir tai jį įkvėpė surinkti dar daugiau seksualių objektų.
Jis pasakojo: „Supratau, kad viskas ten buvo nepaprastai gražu ir labai reta, ir manau, kad būtent tada užsidegė lemputė, ir aš pasakiau, kad turiu turėti savo muziejų. Norėjau dar daugiau daiktų, todėl pradėjau jų ieškoti Craigslist, Etsy arba Facebook Marketplace, o galiausiai, 2014 m., savo biurą mūsų namuose paverčiau įdomybių parduotuve arba muziejumi, kuriame eksponuoju savo kolekciją.
Vieną dieną sūnėnas paklausė, kodėl turiu tiek daug vibratorių.
Tuo metu turėjau daugiau nei 250 senovinių vibratorių, o vieną dieną sūnėnas paklausė, kodėl turiu tiek daug vibratorių. Aš labai supykau ir pasakiau: „Tai ne vibratoriai“.
Taigi, domiuosi antikvarine erotika – dabar vienas mėgstamiausių mano turimų daiktų yra vėžlio kiauto dildo sekso žaislų rinkinys iš 1700 m. Japonijos“.
Jis pridūrė: „Manau, kad ateityje labai norėčiau latekso sekso lėlės – iš pradžių ji buvo latekso, o paskui buvo pradėta gaminti iš polivinilchlorido, kuris buvo pigesnis ir lengviau apdorojamas. Taigi, latekso sekso lėles medžioju ir ieškau jau bent gerus aštuonerius metus, bet niekaip negaliu rasti. Yra vyrų, kurie jas turi ir neatsisako, o dabar tiesiog jų nebegamina“.
Apžvelgdamas savo 40 metų kauptą kolekciją, Andras sakė: „Nuostabu, kiek daug jų turiu ir kaip nuostabiai apie tai atsiliepė mano žmona ir sūnūs. Manau, kad mano kolekcija paskatino atviresnį požiūrį į pokalbius su vaikais apie seksą ir pornografiją – nuo mažens jiems pasakodavau, iš kur atsiranda vaikai ir norėjau, kad jie jaustųsi kuo patogiau.
Žinoma, jie nemėgsta kalbėtis apie šią savo gyvenimo pusę su tėvais – tai visada bus šiek tiek nepatogu, tačiau, manau, kad dabar jie yra neįtikėtini džentelmenai, žinantys, kaip pagarbiai elgtis su moterimis. Labai jais visais didžiuojuosi. Norėčiau atidaryti parodą arba kokteilių barą, prie kurio būtų įkurtas muziejus su mano kolekcija. Tai mano svajonė“.
