Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“
Pasivažinėjimas „mediniu traukiniu“ Kambodžoje. Battambango provincijoje (Kambodža) nutiestu geležinkeliu periodiškai kursuoja keistos formos daiktas.
Turistai tai vadina „bambukiniu traukiniu“, nors iš tiesų jis tėra stačiakampė medinė platforma, uždėta ant dviejų porų metalinių (kaip ir dera traukiniui) ratų.
Viską varo nedidelis, bet pakankamai galingas variklis; jo pakanka „traukiniui“ gerokai įsibėgėti, net jei ant platformos susėda iki 10 laimingų keleivių.
Visas šios keistos pramogos įdomumas prasideda, kai horizonte pasimato lygiai toks pats, į jus važiuojantis „traukinys“. Tada greitis neišvengiamai mažinamas, kol abu „traukiniai“ susitinka ir sustoja.
Keleiviai mandagiai paprašomi išsilaipinti, o vienas iš „traukinių“ greitai išardomas tam, kad kitas galėtų pravažiuoti.
Privažiavus nedidelį kaimą, padaromas sustojimas tam, kad turistai galėtų atsikvėpti, pavalgyti ar pasivaikščioti, o tada vėl kuriamas varikliukas ir „traukiniu“ grįžtama atgal.
Nasių orkestro koncertas Lidziange, Kinijoje. Lidziango mieste, pietvakarinėje šalies Junanio provincijoje jau bent 1400 metų gyvena nasiai – viena iš 56 Kinijos oficialiai pripažįstamų etninių mažumų.
Savo kilme besididžiuodami nasiai daro viską, kad jų kultūrinis paveldas išliktų. Vienas tokių būdų – nasių orkestras, kurio koncerto pasiklausyti užsuka Lidziange besilankantys turistai.
„Tai kaip tas koncertas?“ – jau girdžiu jūsų klausimą. Na, kaip čia jums pasakius.... Daug garso ir šviesų nebuvo, nupasakoti muzikinį stilių būtų sudėtinga netgi Dariui Užkuraičiui.
Orkestrą sudaro apie dvi dešimtys žmonių, daugiausiai vyrų, daliai kurių – jau gerokai per 70 metų. Didelę dalį koncerto jie praleidžia ramiai sėdėdami ir užsimerkę, tarsi medituotų.
Tiesa, subunda jie laiku ir tada iš jų tradicinių instrumentų pasigirsta keisti europiečio ausiai garsai.
„Tai kaip tas koncertas?“ – jau girdžiu jūsų klausimą. Na, kaip čia jums pasakius.... Daug garso ir šviesų nebuvo, nupasakoti muzikinį stilių būtų sudėtinga netgi Dariui Užkuraičiui.
Bet iš pagarbos tiems senukams pasakysiu, kad pramoga – verta dėmesio, net jei poros valandų trukmės koncertas tiek klausytojus, tiek garbaus amžiaus muzikantus gerokai nuvargina. Galop peršasi išvada, kurią dažnai girdim iš televizinių šou komisijų: „viskas gerai, bet kažko pritrūko“.
„Plaukiojantys viešbučiai“ Keralos valstijoje, Indijoje. Šalies pietvakariuose esančią Keralos valstiją daug kas vadina Indijos Venecija.
Panašumo yra, tačiau plaukioja čia ne gondolos, o gyventi pritaikytos valtys – tikri „plaukiojantys viešbučiai“ su asmeniniu kapitonu, virtuvės šefu, kondicionuojamais kambariais ir puikius vaizdus garantuojančia terasa ant stogo.
Pasigrožėti iš tikrųjų yra kuo: Keralos kanalų mezginys yra apie 900 km ilgio, jį sudaro 5 dideli ežerai, kuriuos maitina 38 upės, o kur pažvelgsi – žalios palmių giraitės, ramūs užutėkiai ir besiturškiančios vietos ūkininkų antys. Jei manėte, kad Indijoje neįmanoma atsipalaiduoti, užsukite į Keralą!
Dramblių šou Tailande. Būti Tailande ir nepastebėti reklamų, kviečiančių pajodinėti ant dramblių ar stebėti įvairius jų šou – misija neįmanoma.
Dabar Tailande beliko keli tūkstančiai dramblių, nors dar 1850 m. jų šalyje buvo priskaičiuojama apie 100 000.
Šie protingi gyvūnai gali daryti visiškai neįtikėtinus dalykus: tapyti paveikslus, žaisti krepšinį, smiginį ar netgi futbolą.
Paprastai šiek tiek pajodinėjus ant dramblių, visi žmonės susirenka į bendrą erdvę, kur išdresiruoti drambliai demonstruoja savo talentus, toli gražu neapsiribojančius mano aukščiau paminėtais.
Tailande beliko keli tūkstančiai dramblių, nors dar 1850 m. jų šalyje buvo priskaičiuojama apie 100 000.
Iš tų kelių tūkstančių didžioji dalis dramblių yra prijaukinti, ir ne su visais jais elgiamasi vienodai gerai. Todėl rinktis tokias pramogas organizuojančias vietas reikėtų labai atsakingai.
Kongloro urvas, Laosas. Centrinėje Laoso dalyje yra viena įspūdingesnių šalies vietų – Kongloro urvas, kuriuo teka vingiuota ir plati maždaug 7 km ilgio upė.
Vaizdas iš tolėliau – gana apgaulingas: tekanti upė, atrodo, pradingsta ties didžiulio kalno briauna, o pats urvas savo dydžiu ar išvaizda visai neatrodo įspūdingas.
Tačiau viskas pasikeičia priėjus arčiau: kol dar užtenka natūralaus apšvietimo, įėjimas į urvą primena žiūrėjimą į didžiulės žuvies gerklę. Einant gilyn, šviesos vis mažėja, tačiau jos pakanka susirasti upėje plūduriuojančias valtis.
Į jas paprastai susėda 5 žmonės: 3 turistai ir 2 valtininkai, vienas kurių rūpinasi varikliu ir vairavimu, o kitas galingu prožektoriumi bando rasti ir parodyti kolegai teisingą kelią.
Urvo, kuriuo upė teka, aukštis ir plotis kai kuriose vietose gali siekti 100 m, todėl viso tūrio apšviesti nepajėgia net galingi prožektoriai. Įspūdžius dar labiau sustiprina tai, kad upė labai vingiuota, o plaukiant ant urvo šonų visada matomi valtyje sėdinčių žmonių šešėliai.
Išnirus į šviesą ir šiek tiek pasivaikščiojus po džiungles, tuos pačius 7 kilometrus plaukiama atgal prieš srovę.
Pasivažinėjimas dviračiu vežimu Birmoje. Šioje skurdžioje Pietryčių Azijos valstybėje galima rasti keisčiausių transporto priemonių. Tačiau šalies provincijose paplitusius dviračius arklio traukiamas vežimus išbandyti tikrai verta.
Taip, jie ne ypač patogūs, nediduko arklio leidžiamiems kvapams ir garsams neatsparūs keliautojai, ko gero, ilgesnės kelionės neištemptų.
Tačiau tie, kurie į viską žiūri linksmai ir sveikai, patirs puikią pramogą, o jei pasiseks – dar galės įvertinti ir įmantrų vežimo stogo dizainą, prie kurio, matyt, nagus bus prikišę šalį anksčiau kolonizavę britai.
„Baidarių futbolas“ Makao. Apsilankyti Makao jau savaime yra keista patirtis. Šis autonomiją nuo Kinijos turintis regionas yra apie 65 km į vakarus nuo Honkongo ir iki 1999 m. dar priklausė Portugalijai.
Makao turi Azijos Las Vegaso reputaciją – čia yra daug kazino, ir dėl jų dažniausiai atvyksta turistai. Bet jeigu esate ne vienas ir ieškote originalesnės pramogos, siūlyčiau išbandyti „baidarių futbolą“.
Pavadinę šį „sportą“ tinkliniu irgi nesuklysite, nes taisyklės yra neaiškios arba laisvai interpretuojamos. Linksmumo, azarto ir vandens netrūks, o ir vaizdus pamatysite visai kitokiu kampu, nei gatvėmis trepsenantis turistas.
Gyvenimas iraniečių namuose. Kelių dienų pasibuvimas svečiuose pas iraniečių šeimą yra nereali patirtis, ypač, kai ši tauta daugelio pagrįstai laikoma viena svetingiausių.
Ko gero, geresnio būdo pažinti ir suprasti iraniečius nei gyvenant kartu ir dalyvaujant jų buityje, ir negali būti. Tad jei keliaujant po bet kurią šalį tokia proga pasitaiko ir jums – būtinai išnaudokite ją!
Skraidymas oro balionu Bagane, Birmoje. Bagano šventyklų kompleksas yra viena fotogeniškiausių ne tik Azijos, bet ir viso pasaulio vietų.
Iki šių dienų čia išlikę daugiau nei 2200 šventyklų, kurias galima apžiūrėti visaip – einant pėsčiomis, važiuojant automobiliu ar dviračiu.
Gražesnio ir mistiškesnio vaizdo, nei iš oro baliono matomos ankstaus ryto saulės švelniai apšviestos šventyklos, turbūt, reikėtų paieškoti daug ir toli.
Tačiau jei turite šimtą kitą atliekamų dolerių, būtinai išbandykite skrydį oro balionu.
Gražesnio ir mistiškesnio vaizdo, nei iš oro baliono matomos ankstaus ryto saulės švelniai apšviestos šventyklos, turbūt, reikėtų paieškoti daug ir toli.
Na, o jei jūsų biudžetas ribotas – nenusiminkite. Daugumos šventyklų būklė tokia, kad į jas galima nesunkiai įsiropšti, o tada beliks tik mėgautis fantastiška panorama.
Indijos ir Pakistano sienos uždarymo ceremonija. Nepaisant gan įtemptų santykių, kiekvieną vakarą Indijos ir Pakistano kariai bent trumpam viską pamiršta, dovanodami tūkstančiams susirinkusių žiūrovų įspūdingą pramogą: sienos uždarymo ceremoniją.
Ekstravagantiškas uniformas vilkintys dvimetriniai kariai demonstruoja savo tariamą, o gal ir tikrą drąsą, gerokai vieni ant kitų parėkia, daug kartų pražygiuoja lyg per paradą, o kojomis taip paspardo orą, kad kartais atrodo, jog tuoj tuoj pataikys sau į galvą.
Susirinkusius žiūrovus visa tai irgi gerokai įelektrina: pasigirsta įvairios skanduotės ir šūkiai, pvz., „Hindustan Zindabad“ („tegyvuoja Indija“).
Viskas pradeda rimti tik kai vėliavos iš tiesų nuleidžiamos, vartai uždaromi, o savo pasirodymus baigę kariai užleidžia „sceną“ žiūrovams.
Daugiau vaizdų iš egzotiškų Azijos pramogų, kurias įamžino Tomas Baranauskas, rasite jo fotogalerijoje.
Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“
