„Nieko nedarant paplūdimių išsaugojimo perspektyvos būtų liūdnos“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Maršrutą jau išbandžiusios sunkiasvorės, apie 30 tonų mašinos penktadienį oficialiai pradėjo darbus ir smėlį į paplūdimį gabena iš Šventosios uosto. Dalis maršruto driekiasi paplūdimiu, nes kito privažiavimo tiesiog nėra.
Anot jo, Šventojoje smėlį pasikrovęs transportas rieda iki Kontininkų gatvės, pravažiuoja esamu asfaltuotu keliu ir įsuka į paplūdimį, kur važiuoja keletą kilometrų iki tilto.
Planuojama, jog per dvi savaites šeši automobiliai suveš reikiamą smėlio kiekį, apie 9000 kub. metrų, jis bus sulygintas ir atstatytas kopagūbris. Dar dvi savaites truks žabtvorių pynimas, klojiniai bus panaudoti kopagūbrio suformavimui, kad šis vėl nebūtų išpustytas. Planuojama nukloti ir apie kilometrą naujų medinių takų, jog poilsiautojai nemindytų kopų.
Pasak Palangos savivaldybės ekologės Redos Kairienės, šie darbai būtini kopagūbrio sutvirtinimui, nes nesiimant jokių priemonių į Palangą gali patekti jūros vanduo.
Mero Š.Vaitkaus teigimu, skeptikai vis pažeria kritikos, jog efektyvumo darbai neduoda, tačiau savivaldybė teigia matanti akivaizdžius teigiamus rezultatus.
„2004 metais nuo Birutės parko iki pat Palangos tilto po uragano vaizdas buvo kaip Olandų kepurėje, susidarė skardžiai. 2006 metais Aplinkos ministerija pradėjo darbus, buvo supiltas smėlis, kiek metų praėjo, paplūdimiai platūs, problemų nėra“, – sakė meras.
Šiuos mėnesį truksiančius darbus Š.Vaitkus vadina tik gaisro gesinimu, tačiau jau kitąmet paplūdimiuose užvirs ES lėšomis finansuojami darbai, kainuosiantys 4 mln. eurų. Paplūdimiuose nuo Birutės parko iki Rąžės upelio planuojama išpilti apie 400 tūkstančių kub. metrų smėlio.
„Toliau visi paplūdimiai nuo gelbėjimo stoties iki Šventosios yra neįtikėtino pločio. Šventojoje tai išvis...Tiek Lietuvoje žmonių nėra, kiek galėtų sugulti“, – juokėsi meras, vengiantis kritikos, jog išpiltas smėlis pamaitins latvių paplūdimius.
„Visi prisigalvoja – vieni, kad akmenys kalti, kiti, kad poliai, kurie buvo ištraukti 2000 metais. Kažkokia įtaka gal yra, gal nėra, čia gamta. Mūsų miestas partneris Svetlogorskas Kaliningrade išvis nebeturi krantų, vien skardžiai. Čia jūra, nežinosi, kokios tos srovės. Kiti mokslininkai teigia, kad įtaka yra dėl Klaipėdos uosto, prailginus krantines smėlis nebemigruoja į šiaurę. Tos priemonės, kurios vykdomos dabar ir 2006 metais, padėjo išsaugoti kopagūbrį“, – įsitikinęs meras.
Sulaukė Vyriausybės paramos
Š.Vaitkus mano, jog ne vien Palanga turi rūpintis krantais, kuriuose vasarą nugula visa Lietuva. Jis dėkojo šalies Vyriausybei, kuri itin operatyviai sureagavo į problemą, sušaukė posėdį, rado apie 200 tūkstančių eurų ir paragino imtis darbų.
Smėlis gabenamas iš Šventosios uosto, kur buvo atliekami gilinimo darbai ir smėlis nugulė ant kranto. Smėlis buvo patikrintas ir yra identiškas Palangos paplūdimio smėliui.
Anksčiau Palangos paplūdimiai smėliu buvo pildomi jį pumpuojant iš jūros. Anot mero, tai nepigūs darbai ir tokiam ruožui pumpavimas atsieitų labai brangiai.
Meras Vyriausybėje išgirdo pažadą, jos darbo grupė parengs planą, kaip perspektyvoje kas kelerius metus bus tvarkomi krantai.
