Išvardijus šiuos faktus, atrodo, kad turizmo sektorius – tik pozityvi ir sveikintina sritis, kurią reikia vystyti ir tobulinti. Tačiau, kaip pasakytų turizmo plėtros kritikai – tik ne ta kryptimi, kuria ji vystoma dabar. Atmetus aibę teigiamų faktorių, tai sritis, kuriai reikia nedelsiant keistis, nes esant tokiam pagreičiui, mes greitai neteksime visų lankytojų numylėtų vietų.
Keliaujame, nes norime keliauti, ar esame reklamos aukos?
Keliauti žmones skatina ne kas kitas, o turizmo reklama. Tiesą sakant, šiais laikais turizmui didžiulės įtakos turi skaitmeninė rinkodara. Transporto ir apgyvendinimo kompanijos yra vienos iš pirmųjų, kurios savo praktikoje įdiegė skaitmeninės rinkodaros metodus, sudominančius žmones bei užtikrinančius, kad jiems nereikėtų įdėti daug pastangų ruošiantis kelionei. Siekdami kokybiškai atlikti savo veiklą ir įgyti konkurencinio pranašumo, turizmo industrijos žaidėjai visada ieško naujausių ir inovatyviausių būdų, kaip pasiekti savo tikslinį pirkėją ir pritaikyti jam pasiūlymą.
Ir tai puikiai veikia – parduoti kelionę dar niekada nebuvo taip paprasta. Tai, apie ką anksčiau daugelis svajojo, dabar yra prieinama masėms. Pigios susisiekimo paslaugos, greitas ir patogus būsto rezervavimas, lankstus grafikas leidžia žmonėms keliauti vis dažniau ir dažniau. Ir šis reiškinys kelia nemažai problemų nuo turistinio hype (ypač šiuo metu populiarus žodis, reiškiantis dirbtinai sukeltą populiarumą) nukentėjusioms vietoms.
Nutryptos Amsterdamo tulpės
Vienas geriausių perteklinio turizmo pavyzdys yra visų žinomas Amsterdamas. Daugelio nuostabai, šis miestas dar visai neseniai kovojo su įvairiomis problemomis. Prieš dešimtmetį Amsterdamas vis dar bandė susidoroti su pasaulinės finansų krizės padariniais – pasitraukusiu verslu, turistų trūkumu. Vykdydama pasaulinę reklamos kampaniją, miesto rinkodaros organizacija vėl bandė padaryti Amsterdamą patrauklų – ir labai sėkmingai.
Miestas buvo reklamuojamas kaip savaitgalinis pabėgimas nuo rutinos, prieinamas daugeliui su pigių skrydžių bendrovėmis ir viliojantis gausybe pramogų, kurios už Olandijos ribų yra uždraustas vaisius. Dabar miestas tapo savo sėkmės auka: turistai plūsta į Amsterdamo centrines gatves net ne sezono metu, o sezono metu situacija dar kritiškesnė – turistų tiek daug, jog savo pačių namuose nejaukiai jaučiasi…. vietiniai miesto gyventojai.
Daugelis Amsterdamo gyventojų turbūt ilgisi senųjų prieškrizinio laikotarpio laikų. Dėl nesiliaujančio triukšmo, vakarėlių, šiukšlinimo, besaikio gėrimo ir kitų ausiai ir akiai nemalonių veiksmų vietiniai gyventojai priversti persikelti į ramesnius rajonus kuo toliau nuo centro. Netgi išsivystė speciali akcija, skatinanti turistus būti supratingesnius ir netriukšmauti, užklijuojant ant langų specialius lipdukus, šaukiančius „aš čia gyvenu!”.
Ar mėgautis kelione užtenka tik turistinio fasado?
Kitas geras turistinio hype pavyzdys – Tbilisis, kurį žurnalas „Forbes” 2018 metais paskelbė labiausiai jaudinančiu metų miestu. Marihuanos legalizavimas, fantastiška elektroninės muzikos scena, išskirtinio dizaino viešbučiai, nuostabi gamta ir maistas – tokie epitetai pritraukė (ir tebetraukia) minias iš viso pasaulio. Ir tie, kurie galbūt anksčiau neskyrė JAV valstijos „Georgia“ nuo Kaukazo šalies „Georgia“, šiandien jau nebeklysta – ir neša nemenką pelną Tbilisio ir viso Sakartvelo turizmo sektoriui. Bet kokia to kaina?
Kaip tvirtina kartvelų sociologai, ir taip egzistavusi socialinė nelygybė šalyje tik dar labiau stiprėja. Prabangių viešbučių ir restoranų vitrinos – tik fasadas, pridengiantis šalies problemas, ir pinigai, gauti iš turizmo, nepaliečia eilinio piliečio gyvenimo kokybės. Marihuanos legalizavimas – opiumas liaudžiai, legitimuojantis Tbilisio vyriausybę (kuriai, beje, diriguoja šalies oligarchas), ir Vakarų pasauliui ji atrodo demokratiška, savų, neoliberalių pažiūrų. Ar šis fasadas patrauklus užsieniečiams? Tikrai taip. Ar patrauklus vietiniams gyventojams? Kažin.
Bet tai jau kažkur girdėta. Tokių pavyzdžių yra apstu – paimkime kad ir visų pamėgtą saulėtąjį Tailandą, Egiptą… Nepaisant to, turistinis hype nėra palankus ir gamtai. Aplinkosaugininkai akcentuoja masinių turistinių kelionių nedraugiškumą aplinkai. Ar žinojote, kad kruiziniai laivai sunaudoja galybę tonų teršalų, gaunamų iš šalutinio produkto, kurio lieka po naftos perdirbimo proceso? Kruizų bendrovės su džiaugsmu priima šias pavojingas atliekas ir naudoja jas kaip pigų kurą nuolatinėms kelionėms. Tai klasikinė win-win situacija, kuri itin naudinga verslininkams, bet ne aplinkai.
Alternatyva – tvarus turizmas
Kita vertus, nėra padėties be išeities, ir reikėtų pasidžiaugti, kad tvaraus (šiandien populiaraus termino – „sustainable“) turizmo iniciatyvos jau imtasi. Tvarus turizmas yra būdas keliauti ir tyrinėti gerbiant vietos kultūrą, aplinką ir žmones. Nors tai atrodo ir elementarus etiketas, deja, dauguma žmonių tokiu būdu nekeliauja. Tuo pat metu tvaraus turizmo siekis apima daugelį kelionių aspektų. Jis apima tiek lėktuvų ir kruizinių lainerių poveikį klimatui, vandens švaistymą, turistų paliekamų šiukšlių ir vietinių gyventojų gyvenimo kokybės drumstimo problemas.
Tvarus turizmas yra būdas keliauti ir tyrinėti gerbiant vietos kultūrą, aplinką ir žmones.
Iš tiesų, nors sakoma, kad keliauti yra tiesiog būtina kiekvienam žmogui, kad atrastų save ir praplėstų akiratį, visgi tam reikia atsakomybės – tiek turizmo reklamos agentūroms, tiek keliautojams. Reklama dažnai neatspindi realybės ir keliautojas nė nesusimąsto, kad yra destruktyvaus turizmo mašinos dalelė. Keliauti – tai mokėti ir siekti pažinti, o ne pasinaudoti akciniu pasiūlymu nuvykti į bet kurį hype vedamą turistinį tašką. Ar reikia pažaboti ir turizmo industriją? Žinoma. Bet visada greičiau pradėti nuo savęs.
