„Vasaros sezono metu vienas iš labiausiai lankomų gamtos objektų yra Vištyčio ežeras. Iš kitų šio krašto ežerų plačiame duburyje tyvuliuojantis ledyninės kilmės vandens telkinys išsiskiria savo dydžiu, krantų įvairove. Dideles gamtos paslaptis primenantis ežeras, vietinių gyventojų dar kartais vadinamas „Europos Baikalu“, žinomas dėl ypatingai švaraus, skaidraus ir labai deguonimi įsotinto vandens.
Manoma, kad šis vandens telkinys yra senesnis net už Baltijos jūrą, susiformavęs prieš 12–14 tūkst. metų, iškart pradėjus tirpti nuo bendros masės atitrūkusiam, suglebusiam storo ledyno liežuviui, dengusiam visą dabartinės Lietuvos ir Kaliningrado srities teritoriją, siekusiam Suvalkų aukštumas Lenkijoje.
Jei visas Vištyčio ežeras priklausytų Lietuvos teritorijai, jis būtų ketvirtas pagal dydį Lietuvoje, kurio plotas užima net 1820 ha, tačiau per patį ežerą einanti Lietuvos ir Rusijos valstybinė siena dalija jį į dvi nelygias dalis, kurių tik mažesnioji atitenka mūsų šaliai (386 ha)“, – pasakoja Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Vaida Šimanauskienė.
Kiekvienais metais, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, Vištyčio ežero gaivus vanduo pritraukia daugybę lankytojų, poilsiautojų ir stovyklautojų, tad Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija primena svarbiausias poilsio gamtoje taisykles:
- Viena iš pagrindinių taisyklių – atsakingas elgesys gamtoje. Dažniausiai poilsiautojai pasiima įvairių užkandžių ar gėrimų, tačiau retas kuris susimąsto, kad vienkartiniai kavos puodeliai, indai bei maisto ar gėrimų pakuotės teršia gamtą, kuria mėgaujamės. Turime būti atsakingi – visas atliekas reikia susirinkti, nepalikti gamtoje ir išsinešti bei tinkamai sutvarkyti.
- Pasitaikantys valstybinės sienos pažeidimai. Vištyčio ežere plaukiojančiais geltonos ir raudonos spalvos plastikiniais plūdurais pažymėta Lietuvos valstybinė siena, todėl svarbu neplaukti pernelyg arti sieną žyminčių plūdurų, tinkamai įvertinti valties ar vandens dviračio manevringumą, oro sąlygas ir savo fizines galimybes. Pasitaiko atvejų, kad poilsiautojai nepastebi vandenyje pastatytų valstybės sienos ženklų, priplaukia pernelyg arti jų, o neretai dėl vėjo ir padidėjusio bangavimo nesugeba suvaldyti plaukiojimo priemonių, kerta valstybinę sieną ir taip padaro pažeidimą.
- Daugelis žino, kad norint naudotis plaukiojimo priemonėmis Vištyčio ežere, privaloma laikytis tam tikrų nustatytų aplinkosaugos sąlygų. Susiruošus plaukioti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis ežere, tai leidžiama daryti tik nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos, kurių variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW). Jei variklis galingesnis – tokia priemone šiame vandens telkinyje negalima naudotis. Taip pat draudžiama plaukioti ir su vandens motociklais. Tiesa, elektriniais varikliais valdomos plaukiojimo priemonės leidžiamos ištisus metus.
- Informacija žvejams, ketinantiems įsileisti savo valtis ežere. Šiuo metu valtis su transporto priemonėmis leidžiama įleisti tik vienintelėje valčių nuleidimo prieplaukoje, kuri yra Vištyčio miestelyje, šalia kapinių. Kitose vietose valtis įleisti leidžiama tik nesinaudojant transporto priemonėmis.
- Asmenys, ketinantys žvejoti Vištyčio ežere, privalo būti įtraukti į asmenų sąrašą, kuriems reikalingas leidimas būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis eina išorės siena. Tik gavę leidimą asmenys privalo prieš išplaukdami telefonu informuoti Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos budėtoją.
- Statant automobilius greta vandens telkinio svarbu laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Primenama, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. Automobilius leidžiama statyti automobilių stovėjimo aikštelėse.
- Poilsiautojai, ketinantys apsistoti prie ežero su nakvyne palapinėse, tai gali daryti tik atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtose ir tik specialiai tam įrengtose, informaciniais ženklais pažymėtose vietose (Vištyčio ir Šilelio stovyklavietėse). Kitose vietose tai draudžiama daryti, išskyrus privačias teritorijas. Taip pat kurti laužus leidžiama tik specialiai įrengtose laužavietėse, laikantis atsargumo priemonių.
Gamtoje privalu laikytis pavyzdingo ir kultūringo elgesio: neteršti ir nešiukšlinti aplinkos, nelaužyti stovyklaviečių ir poilsiaviečių įrangos, važinėti tik įrengtais keliais, automobilius, palapines statyti tik leistinose vietose, nedeginti žolės, netrikdyti paukščių ir žvėrių, nedraskyti lizdų, skruzdėlynų, neskinti retų augalų. Didžiausia gamtos vertybė yra tyla ir ramybė, todėl prašoma netriukšmauti ir netrukdyti kitiems.
