Lietuvoje turime nemažai piligrimų ir turistinių maršrutų, tačiau tik du iš jų yra pripažinti tarptautiniu lygiu, tai – Šv. Jokūbo piligrimų kelias, čia minimos jo atšakos Lietuvoje bei Žydų kultūros paveldo kelias, rašoma pranešime spaudai.
Šv. Jokūbo piligrimų kelias Lietuvoje driekiasi per 40 mūsų šalies savivaldybių, šio kelio plėtra ir infrastruktūra rūpinasi 2016 m. birželį įsteigta Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, šiuo metu vienijanti 25 savivaldybes. Šiuo metu asociacijai vadovauja prieš keletą savaičių jos prezidentu išrinktas Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, asociacijos valdybos pirmininkas yra Varėnos rajono meras Algis Kašėta. Nuo 2012 metų mūsų šalyje veikia ir Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, besirūpinanti Šv. Jokūbo kelio maršrutų bei juose esančių lankytinų objektų žymėjimu, šviečiamąja veikla (kasmetinė Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė), apskritai informacijos apie Šv. Jokūbo piligrimų kelią ir jo atšakas Lietuvoje sklaida.
Tarptautinis Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatas suteikia nemažai privilegijų ir naujų galimybių. Pirmiausia – matomumą ir naujas bendravimo galimybes, nes Europos kultūros kelių tinklo nariai naudojasi Kultūros kelių programos reklamos ir komunikacijos galimybėmis.
Sertifikatas taip pat suteikia unikalią galimybę Kultūros kelių vadovams ir nariams, paveldo objektų valdytojams, tyrėjams, kūrybiškiems verslininkams, turizmo organizatoriams ir valdžios institucijoms užmegzti ryšius su partneriais visame žemyne, dalytis gerąja patirtimi, mokytis iš pasaulinių tendencijų ir pokyčių bei gauti pasaulinio lygio žinių apie kultūros paveldą ir turizmo valdymo įrankius bei metodus.
Kai paveldo objektai ir su jais susiję projektai pretenduoja gauti finansavimą, Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatas suteikia kokybės garantiją. Per pastaruosius penkerius metus sertifikuotiems Europos kultūros keliams buvo skirta apie 17 milijonų eurų Europos fondų lėšų, paskirstytų tarp Kultūros kelių ir jų partnerių vietos ir regionų lygiu („Interreg“, „Erasmus +“, „Horizon 2020“, „Cosme“, „Europa piliečiams“ ir kt.).
Piligrimų keliai dažnai driekiasi per mažiau žinomas vietas, tuo pačiu skatindami vietos bendruomenių veiklą, užtikrinančią visiems galimybę naudotis kultūros paveldu. Kultūros kelių operatoriai bendradarbiauja su vietos menininkais, rašytojais, architektais, amatininkais, bažnyčia ir daugeliu kitų, o taip pat su mokyklomis ir vietos verslu, taip sukurdami sinergiją su pačiais įvairiausiais vietos kultūros žaidėjais. Kadangi 90 proc. kultūros maršrutų kerta kaimo vietoves, tai suteikia papildomų kultūrinių, socialinių ir ekonominių galimybių mažiau žinomoms vietovėms, jose gyvenantiems žmonėms.
Visa tai – tik dalis galimybių, kurias suteikia Europos kultūros kelio sertifikatas. Ne mažiau svarbu yra tai, kad sertifikuoti piligriminiai maršrutai paįvairina turizmo paslaugų pasiūlą, kurdami naujus turizmo produktus ir paslaugas, apskritai prailgina turizmo sezoną. Turizmas yra trečia pagal dydį ekonominė veikla Europoje; turizmo prekės ir paslaugos sudaro 10 proc. viso Europos vidaus produkto, o 12 proc. vietos gyventojų užimtumo yra susiję su turizmo paslaugų teikimu. Europos kultūros keliai yra ideali priemonė tvariam kultūriniam turizmui plėtoti.
