Galimybė susikurti naują gyvenimą nedideliame, bet nuostabaus kraštovaizdžio Italijos miestelyje daugeliui buvo svajonė. Tačiau ši svajonė netrukus virto problema – pasaulį užklupus koronaviruso krizei, daugelis šalių uždarė savo sienas ir įvedė karantiną. Italija, kuri nuo pasaulinės pandemijos nukentėjo labiausiai Europoje, tai padarė viena pirmųjų, rašo CNN.
Tad kaip atrodo gyvenimas, kai karantinuotis tenka griūvančiame name atokiame Italijos kaimelyje, kai itališkai temoki vos keletą žodžių, o atgal namo pas savo artimuosius grįžti negali? Tikriausiai kiekvienam toks gyvenimas gan greitai taptų tikru košmaru.
Įgyvendinta svajonė išties virto problema, tačiau CNN kalbinti naujakuriai Italijoje tikina, kad net jei ir atsuktų laiką atgal, savo sprendimo jie tikrai nekeistų.
Nors „itališkoji svajonė“ pasisuko kiek kitokia linkme nei tikėtasi, per koronaviruso krizę įstrigusieji Italijoje šios patirties tikrai nelaiko negatyvia. Maža to, viruso krizė daugelį privertė dar labiau įvertinti kaimiškąsias Italijos vietas, o kai kurie netgi dairosi dar vieno pigaus būsto.
„Prastumti laiką“
Iš Majamio į Italiją atvykęs menininkas Alvaro Solorzano šiuo metu yra įstrigęs Musomelyje – vaizdingame miestelyje pietinėje Sicilijos salos dalyje. Praėjusiais metais čia jis įsigijo du pigius būstus, vienas iš jų kainavo vos vieną eurą.
Kovo mėnesį į Siciliją jis atvyko su savo žmona, sūnum ir jo mergina, tam kad galėtų pradėti savo įsigytų namų renovaciją. Kiek vėliau trijulė išskrido atgal į Majamį, po poros savaičių išskristi turėjo ir A.Solorzano, tačiau jo skrydis buvo atšauktas.
„Man tarytum laikas sustojo. Mes atvykome čia visi drauge, tačiau galiausiai gyventi karantine Musomelyje aš likau vienas. Name nėra jokių baldų, tik televizorius ir viena lova. Nėra ir su kuo pasikalbėti. Man tai buvo sunkiausia ištverti. Jei kartu būtų buvusi mano žmona ar sūnus, būtų buvę kur kas lengviau“, – pasakojo jis CNN.
A.Solorzano buvo apsistojęs viešbutyje, tačiau kai dėl karantino jis buvo uždarytas, persikraustyti teko į vieną iš savo nuosavybių. Vyras pasirinko tą, kuri buvo bent kiek gyvenama.
Ten gyvendamas karantino laiką jis stūmė žiūrėdamas televizorių, mokydamasis italų kalbos, retkarčiais nueidavo iki parduotuvės („tai būdavo geriausia dienos dalis“) ir telefonu pakalbėdavo su savo giminaičiais. Pamažu, jis pradėjo ir namo renovaciją.
„Laimė statybinių prekių parduotuvė miestelyje uždaryta nebuvo“, – džiaugiasi A.Solorzano.
Vietiniai herojai
Nors iš pradžių ir nebuvo lengva, A.Solorzano džiaugiasi, kad turi puikius kaimynus, be kurių pagalbos per visą šį laikotarpį, jis nebūtų išsivertęs.
Musomelio miestelį supa sausmedžio ir eukalipto medžiai, čia ant kalno šlaito plyti ir viena Italijoje labiausiai kvapą gniaužiančių tvirtovių, žinoma kaip Užburtoji pilis.
Šioje derlingoje ir žaliuojančioje žemėje taip pat yra ne viena apleista sieros kasykla, daug šventovių ir primityvių romėnų gyvenviečių pėdsakų. Miestelio pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „medaus kalnas“.
Tačiau A.Solorzano labiausiai džiaugiasi svetingais vietiniais gyventojais – per karantiną pažino juos visus.
Nors didieji suvaržymai Italijoje jau atšaukti ir A.Solorzano jau gali laisviau vaikščioti miestelio gatvėmis, jis pripažįsta, kad pradžioje buvo labai sunku – tiesiog nebuvo ką veikti.
„Buvo siaubinga ištisai sėdėti namuose, jaučiausi lyg būčiau kalėjime“ – prisimena jis.
Dabar jis džiaugiasi galimybe paplepėti su vietiniais, pasimėgauti nuostabiu miestelio kraštovaizdžiu ar tiesiog pakvėpuoti grynu oru. A.Solorzano tikina norėjęs nutapyti gražų miestelio kraštovaizdį, tačiau dailės reikmenų dėl karantino įsigyti jam nepavyko.
„Nežinau, kada galėsiu grįžti atgal į Ameriką. Mano neseniai turėjęs vykti skrydis atgal ir vėl buvo atšauktas, tad nežinau, kada vėl pamatysiu savo artimuosius. Tikiuosi grįžti bent iki birželio“, – pasakoja.
Įkalinti Toskanoje
Verslininkas iš Brazilijos Douglas Roque taip pat džiaugėsi įsigijęs naujus namus Italijoje vos už vieną eurą. Nedideliame Toskanos miestelyje Vergemoli prieš pat paskelbiant karantiną jis lankėsi, kad prižiūrėtų namo renovacijos darbus. Atšaukus skrydį, ten teko ir pasilikti.
Kartu su draugu Alberto Da Lio jie taip pat dairėsi ir daugiau būstų brazilų pirkėjams. Paskelbus karantiną draugai, laimė, galėjo apsistoti A.Da Lio šeimos namuose netoli Venecijos, mat D.Roque įsigytas trijų aukštų namas su ūkiu, kol kas negyvenamas.
„Aš jau ruošiausi imtis renovacijos, ir staiga – viskas buvo uždaryta. Buvo siaubinga, negalėjome grįžti namo ir dar kilo problemų su brazilų konsulatu. Mano šeima liko Brazilijoje – kur šiuo metu tikrai didelė koronaviruso krizė, baiminuosi dėl jų kasdien, o jie dėl manęs“, – pasakoja Douglas Roque.
Dalelė tobulybės
D.Roque šiuo metu nekantrauja, kada Italijos valdžia pagaliau leis keliones tarp regionų – tikimasi, kad toks leidimas bus duotas birželį. Vyras tikina nekantraujantis vėl grįžti į Vergemoli miestelį.
„Visą karantino laiką stengiausi internetu tvarkytis šį projektą, bendravau su konstruktoriais, taip pat su kitais pirkėjais iš Brazilijos, siūlydamas jiems įsigyti nuosavybę Vergemoli miestelyje, bet kas norės tai daryti, kai į Italiją net negalima atskristi“, – pasakoja.
D.Roque tikina, kad nepaisant visko, kas įvyko Italijoje dėl koronaviruso krizės, ši šalis jam visuomet liks svajonių kryptimi.
„Toskana yra nuostabus regionas, visai netoliese plyti didžiuliai istoriniai miestai. Tai tobula vieta“, – pasakoja D.Roque.
