Siaurose senamiesčio gatvelėse rieda praėjusius amžius menančios karietos, o moterys ant galvos neša didžiules pintines, pilnas vaisių. Nors karštis kartais tampa rimtu išbandymu, apsišarvavę ledais, lietuvaičiai veja jį šalin ir džiaugiasi nepakartojamu laiku meilės mieste.
1533 m. Kartachena buvo atrasta ispanų konkistadoro Pedro de Heredia, kuris perėmęs apleistą Amerindijos Karibų kaimą Calamari pradėjo statyti savo gyvenvietę. Miesto vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – strategiškai jis buvo įkurtas tarp Magdalenos bei Sinu upių ir tapo pagrindiniu prekybos uostu tarp Ispanijos ir jos užjūrio imperijos. Kolonijinės eros metu tai buvo pagrindinis uostas skirtas sidabro iš Peru į Ispaniją eksportavimui ir Afrikos vergų įvežimui.
„Baiginėjantis antrai savaitei, praleistai Kolumbijoje, supratau, kad sulig kiekviena diena man ši šalis patinka vis labiau ir dar nenoriu iš jos kelti kojos. Vargais ne galais man pavyko įtikinti Gediminą čia paviešėti dar savaitėlę. Nusprendėme aplankyti Kartacheną – miestą, garsėjantį nuostabiu oru ir neblėstančia romantine dvasia. Jei kituose Kolumbijos miestuose teko išsitraukti megztinį ir striukę, tai su jais išlipus iš lėktuvo Kartachenoje atrodžiau mažių mažiausiai juokingai. Megztukas buvo suvyniotas, vėliau įkištas į spintos gilumą ir nuo tada daugiau nematė dienos šviesos visos viešnagės metu“, – įspūdžiais dalinosi Aušrinė.
Kartachenos oro temperatūra praktiškai nekinta ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ji yra lankoma ištisus metus. Tačiau kadangi miestas įsikūręs Karibų pakrantėje, karštą orą lydi ne ką mažesnė drėgmė, kuri dažnam turistui tampa nemenku išbandymu ir priverčia nenumaldomai prakaituoti. Tiesa, spalio-lapkričio mėnesiais Kartacheną užklumpa lietaus sezonas. Nors lietus čia trunka itin trumpai, dauguma pataria šiuo metu čia nesilankyti. Visgi lietaus sezonas turi ir savitų privalumų: lietus atneša nors ir neilgą, tačiau taip trokštamą gaivos pojūtį, taip pat mieste būna kur kas mažiau turistų, todėl paslaugų ir apgyvendinimo kainos – kur kas mažesnės.
„Nors aš buvau pagrindinė kelionės į Kartacheną iniciatorė ir buvau įsitikinus, kad karštas oras – geriausias mano draugas, Gediminui šio miesto klimatas buvo kur kas labiau prie širdies. O juk jis net Lietuvos paplūdimyje neišbūna ilgiau nei valandą! Iki šiol nežinau, kodėl, tačiau Karibų oras man buvo velniškai sunkus iššūkis, kurį dar kiek pasunkino tai, jog namuose (taip įpratome vadinti kambarį ar butą, kuriame apsistojame viešnagių metu) kondicionierius buvo tik miegamajame, todėl likusiose patalpose jautėmės lyg pirtyje. Nors Gediminui, atrodo, visai patiko leisti vakarus karštojoje svetainėje su žliaugiančiu prakaitu, o aš, tuo tarpu, stengdavausi vėsintis miegamajame“, – pasakojo Aušrinė.
„O ko man nesidžiaugti – per savaitę net 8 kilogramais atsikračiau! O ir pats miestas sužavėjo nuo pat pirmų žingsnių jame. Mane nuginklavo jo atmosfera – jaučiausi jaukiai ir saugiai lyg Europoje – kol nepajutau, net nebuvau supratęs, kaip man trūko šio jausmo. Kartachenoje turistai – kasdieninis reiškinys, tad pagaliau mes nebeužkliuvome vietiniams už akių. Na nebent kokį saldainį įkišti norėdavo, tuomet jau reikėdavo paspartinti žingsnį arba mandagiai atsisakyti“, – sakė Gediminas.
Kartachena – penktas pagal dydį ir vienas iš lankomiausių Kolumbijos miestų, talpinantis vieną milijoną gyventojų. Nors miestas – ne iš mažųjų, turistinės vietos susitelkusios į tris kontrastingus miesto rajonus: senamiestį, Getsemaní ir Bocagrande. Daugiausiai dėmesio ir susižavėjimo sulaukia kolonijinio stiliaus senamiestis, kuris 1984 m. buvo priskirtas UNESCO paveldui.
„Norint pajusti alsuojančią miesto dvasią būtina ne vieną popietę praleisti vaikščiojant senamiesčio gatvelėmis, kuriose jausmai ir vaizdai nuolat persimaino tarp praeities ir dabarties. Iš ties nesunku susipainioti, kuriuose laikuose esi, kai gatvėse važinėja karietos, o moterys vaikšto apsirengusios amžius menančius apdarus. Žinoma, geriau įsižiūrėjus supranti, kad visa tai – triukas turistams privilioti, tačiau ši nekalta „apgaulė“ tokia maloni, kad nenoromis vaizduotė pradeda piešti gana tikrovišką paveikslą ir žiūrėk jau jautiesi lyg grįžus porą šimtmečių atgal“, – įspūdžiais dalinosi Aušrinė.
Kartachenos senamiesčio architektūra daugiausia – kolonijinio stiliaus, tačiau galima pamatyti ir respublikoniško ar itališko stiliaus statinių. Visas senamiestis apjuostas gynybine siena, kuria galima pasivaikščioti vienoje pusėje stebint plytintį senamiestį, o kitoje – Karibų jūros vandenis.
Įėjimą į senamiestį žymi Laikrodžio vartai Puerta del Reloj, o visai netoli jų – Šv. Petro Klavero katalikų bažnyčia. Senamiestyje taip pat stovi ir svarbiausi miesto pastatai: Inkvizicijos rūmai, Vyriausybės rūmai ir Kartachenos katedra.
„Pirmas dienas praleidome šniukštinėdami po senamiestį. Miesto tvarka, romantiška dvasia ir spalvoti namukai, nesunkiai pavergė mūsų širdis. Apsilankėme keliuose muziejuose, tačiau jie tiek įspūdžio, kiek kolonijinė architektūra ir „žydintys“ miesto balkonai nesukėlė. Kasdien užsukdavome į Santo Domingo aikštę, kurioje veiksmas vyksta bet kuriuo paros metu. Dieną restoranai ir prekeiviai siūlo paragauti tradicinių patiekalų, šviežių vaisių ar saldumynų, o vakare aikštėje karaliauja gatvės muzikantai artistai bei šokėjos. Stebėjome ne vieną kvapą gniaužiantį pasirodymą ir nesupratome, kaip jiems nėra karšta??? “, – sakė Gediminas.
Getsemaní rajonas Kartachenoje anksčiau buvo viena iš turistų no-go zonų, nes buvo pagarsėjusi nusikalstamumu ir narkotikais. Tačiau dabar rajonas vadinamas Kartechenos meno širdimi ir dėl savo savitos, laisvos bei artistiškos atmosferos pritraukia menininkus iš viso pasaulio. Vienas ryškiausių ir akivaizdžiausių meninės išraiškos apraiškų – įspūdingais grafičiais margintos Getsemaní sienos, kurios lyg muziejus po atviru dangumi kasdien privilioja tūkstančius lankytojų.
„Kai pagaliau išvaikščiojome senamiesčio gatveles, apsilankėme kitame, nemažiau svarbiame, tačiau visai kitokiame nei senamiestis, Kartachenos rajone Getsemaní. Tiesą sakant, jis įsikūręs visai šalia senamiesčio, tačiau yra kur kas mažiau turtingas ir turistinis. Getsemaní rajonas yra pagarsėjęs savo menine dvasia ir Gatvės menu, kuris Kartachenoje tapo būdu išreikšti save ir papasakoti miesto istoriją. Praleidome visą popietę vaikštinėdami po rajoną ir stengėmės atrasti visus įspūdingiausius piešinius. Patikėkite, darbai iš tiesų verti dėmesio! “, – pasakojo Aušrinė.
Getsemaní gatvės menas tapo plačiai žinomas pasaulyje, kai šis Kartachenos rajonas 2013 m. dalyvavo tarptautiniame meno festivalyje – šešerių dienų renginyje – kuriame buvo pristatyti geriausi gatvės menininkai iš Kartachenos ir už jos ribų.
„Nors Getsemaní taip pat kaip ir senamiestyje vyrauja kolonijinė architektūra, tačiau dauguma pastatų – nerestauruoti, o kai kurie tiesiog palikti sugriūti, todėl sienas puošiantys piešiniai labai pagyvina vaizdą. Mums pasakojo, kad anksčiau turistas čia buvo retas svečias, tačiau dabar gatvėse yra nemažai veikiančių viešbučių, kavinių ir barų, todėl vietiniai (kai kurie ne itin norom) po truputį apsipranta su turizmu ir jo įtaka. O įtaka ne visada gera, kadangi dėl padidėjusio turistų kiekio, kyla ir kainos, todėl nepasiturintys vietiniai gyventojai yra priversti kraustytis kitur“, – pasakojo Gediminas.
Bocagrande rajonas daugiausiai žinomas ir atpažįstamas dėl milžiniškų Karibų jūros pakrantę nusėtų dangoraižių ir pliažų. Taip pat Bocagrande garsėja turistams skirtais patogumais: prabangiais viešbučiais, barais, restoranais, prekybos centrais ir meno galerijomis.
„Ne paslaptis, kad Kartachena negali pasigirti gražiais paplūdimiais, todėl į juos mes nei kiek neskubėjome. Juk ne pliuškentis čia atvažiavome! Todėl Bocagrande rajoną aplankėme gerokai įpusėjus viešnagei. Nors pradžioje rimtai svarstėme apsistoti šiame rajone, tačiau nepavykus rasti gyvenamosios vietose, pasirinkome kitą, arčiau senamiesčio esantį rajoną. Ir tai mums išėjo į naudą, nes Bocagrande mums visai nepatiko. Paplūdimiai buvo pilni pardavėjų, siūlančių viską, kas gali šauti į galva: nuo ledų ragelio, iki kasyčių supynimo, masažo ar auskarų vėrimo. Ir jie buvo tokie įkyrus, kad po 15 minučių ėjimo palei jūrą pasirinkome kur kas mažiau vaizdingą, tačiau neerzinantį maršrutą – ėjimą apskilinėjusiu šaligatviu“, – pasakojo Aušrinė.
„Taip ir nesupratome, kodėl Bocagrande laikomas saugiausiu rajonu, nes mes čia jautėmės net nesaugiau nei Getsemaní. O ir žadėtų gerą maistą siūlančių kavinių nepastebėjome. Iš esmės jis mums priminė prastą Majamio kopiją, todėl čia neužsibuvę, grįžome prie gražiųjų senamiesčio gatvelių. Jei viešėsite Kartachenoje, stenkitės apsistoti senamiestyje ar šalia jo, o Bocagrande tiesiog apsilankykite kartą ar du“, – įspūdžiais dalinosi Gedinimas.
