Kava – gėrimas, be kurio dauguma nebe įsivaizduojame ryto ir kuris palieka vis mažiau abejingų visame pasaulyje, tačiau Kolumbijoje ji turi kur kas didesnę reikšmę.
Šioje šalyje kava yra labai svarbi kultūros dalis, didžiausias darbdavys ir gyvenimo variklis.
Kolumbijoje kavamedžiai atsirado dar 1808 m., kuomet pirmuosius medelius ten pasodino dvasininkas iš prancūzų Antilų. Šiandien Kolumbija užima antrą vietą pagal kavos gamybą pasaulyje: čia auga apie 2 milijardai kavamedžių, 66 proc. iš jų – didelėse plantacijose; 34 proc.– mažuose tradiciniuose kavos ūkiuose.
„Bene daugiausiai džiaugsmo akims ir sielai Medeljine mums suteikė pasakiškai geras oras. Ne veltui šis Antiokijos departamento centras vadinamas amžino pavasario miestu, nes temperatūra nekinta visus metus, todėl nuolatos galima mėgautis karštomis dienomis ir šiltomis naktimis. Nustebino ir tai, kad vietoje mums puikiai pažįstamų 4 metų laikų, čia egzistuoja 2 lietaus sezonai, kurie paprastai būna rugsėjo-gruodžio ir kovo-gegužės mėnesiais. Dėkui Dievui mes čia sugalvojome atvažiuoti vasarą!” – sakė Aušrinė.
Būtent toks – šiltas bei drėgnas – klimatas sudarė puikias sąlygas kavamedžiams augti ir kavos verslui išplisti visoje šalyje, kadangi derlius nuimamas net du kartus per metus. Kolumbijoje auginama kava vertinama dėl savito bei išgryninto skonio, kurį lemia nekintanti bei šilta oro temperatūra, didelis aukštis virš jūros lygio, kadangi kava auginama Andų kalnų papėdėse ir tai, jog uogos skinamos rankomis.
Kolumbijoje kavą didesnėse ir mažesnėse plantacijose augina 550 tūkstančių šeimų. Kiekviena iš jų stengiasi išauginti pačias geriausias pupeles.
„Ne paslaptis, kad Kolumbijos kava – viena geriausių pasaulyje (vietiniai neginčijamai teigia, jog pati geriausia), todėl čia viešėdami mėgavomės ne vienu jos puodeliu. Ir skonis jos išties kitoks: tikresnis, grynesnis ir sodresnis.
Nors sakoma, kad geriausia kava ta, kurią mėgstame, nepaisant kainos, kokybės ar kilmės, tačiau būnant kavos „sostinėje“ negalėjome nepasinaudoti proga apsilankyti kavos plantacijoje ir paragauti pačios geriausios kavos iš pirmų rankų ir pamatyti, kaip atsiranda šis stebuklingas gėrimas. Ypač, kai dar sakoma, kad būtent Medeljine kava – kokybiškiausia ir labiausiai vertinama visoje šalyje. Mums pasisekė, kad atradome plantaciją pačiame mieste, todėl nereikėjo gaišti papildomo laiko kelionei. Apsilankėme nedidelėje Cafe Cereza kavos plantacijoje, kuri gamina ir pardavinėja tik sertifikuotą kavą ”, – sakė Aušrinė.
Kolumbijoje kavą didesnėse ir mažesnėse plantacijose augina 550 tūkstančių šeimų. Kiekviena iš jų stengiasi išauginti pačias geriausias pupeles. Nuostabu tai, kad kavos augintojų bendruomenė yra itin draugiška, todėl nuolat dalinasi sėkmės paslaptimis taip stengdamiesi padėti tiems, kuriems fortūna nenusišypsojo.
„Ekskursiją pradėjome nuo pažinties su plantacijos savininku, kuris mums pasirodė labai geros širdies žmogus, kuris ypatingai myli savo darbą ir juo be galo tiki. Trumpai šnektelėję ir išsitepę apsauga nuo vabzdžių ir mašalų (kurių čia apstu) pradėjome kelionę po plantaciją. Jos metu pamatėme visas kavamedžių augimo stadijas: nuo sėklos pasodinimo iki derliaus nuėmimo.
Pasirodo, pradžioje, kavos uogų lukštas yra žalios, o sezono pabaigoje tampa tamsiai raudonos spalvos. Savininkas primigintai reikalavo paragauti prinokusių uogų, tad nenoromis įsidėjau keletą į burną tikėdamasis kartaus skonio. Nepatikėsite, tačiau jos buvo saldžios lyg trešnės!” – sakė Gediminas.
Pasak vietinių, cukrus, pienas ir kiti pagardai – priemonės paslėpti prastą kavos kokybę, o jei kava gera, juk nieko nereikia slėpti.
Kolumbijoje kava yra silpnai skrudinama – tik maždaug 15 minučių. Jokiu būdu jos negalima perskrudinti. Vietiniai akcentuoja, kad ilgas skrudinimas arba perskrudinimas yra skirtas kavos pupelių trūkumams paslėpti. Čia paplitusi filtruota kava, kuri geriama be jokių priedų. Pasak vietinių, cukrus, pienas ir kiti pagardai – priemonės paslėpti prastą kavos kokybę, o jei kava gera, juk nieko nereikia slėpti.
„Vaikščiodami šalia kavamedžių jautėmės lyg džiunglėse – jausmas ir vaizdai buvo nepakartojami. Savininkas taip pat paaiškino, kokie yra pagrindiniai kriterijai, norint patikrinti kavos kokybę: taip kavos kvapas prieš užpilant vandenį, kvapas po užpylimo ir, žinoma, skonis.
Taip pat buvome pamokyti atskirtį gerą kavą nuo prastos atsižvelgiant į pupelių sudėtį. Pasirodo, kiekviena pupelė (net su kirminu viduje!) turi savo rinką, todėl nei viena nėra išmetama. Pupelės, skirtos tirpiai kavai, atrodo kaip atliekos ar šiukšlės, kurias, jei būtų mano valia, mesčiau lauk. Todėl po šios ekskursijos nusprendžiau, kad tirpios kavos daugiau niekada nebegersiu”, – įspūdžiais dalinosi Aušrinė.
Nors ir žinojo, kad kolumbiečiai kavą geria nuo ankstyvo amžiaus, ekskursijos kavos ūkyje metu, lietuviai buvo nustebinti kai kurių faktų.
Pupelės, skirtos tirpiai kavai, atrodo kaip atliekos ar šiukšlės, kurias, jei būtų mano valia, mesčiau lauk. Todėl po šios ekskursijos nusprendžiau, kad tirpios kavos daugiau niekada nebegersiu
„Buvome nustebę ir tuo pačiu susižavėję, kai sužinojome, kokią didelę reikšmę vietiniams turi šis gėrimas. Į kolumbiečių gyvenimą kava atkeliauja kur kas anksčiau nei į mūsų – čia ji geriama nuo pat vaikystės.
Nežinau, ar tai sveika ir naudinga jauno žmogaus vystymuisi, bet neatrodė, kad jiems tai sukelia kažkokių sveikatos negalavimų.
Gal tai ir yra priemonė, lemianti, jog kolumbiečiai vieni laimingiausių žmonių pasaulyje?”, – svarstė Gediminas.
Maistas – didžiulis gyvenimo malonumas
Nemažiau nei gerti kavą kolumbiečiai mėgsta valgyti. Pats svarbiausias dienos metas – pietūs, kurie būna itin sotūs. Kolumbijos virtuvė išsiskiria ne vien egzotiškumu, bet ir tuo, kad yra itin skirtinga įvairiuose regionuose.
Vienuose iš jų galima rasti tokių keistų patiekalų kaip keptos skruzdėlės, kurių kitose apylinkėse žmonės negamina.
„Medeljinas – Antiokijos departamento centras, todėl čia paplitę šio regiono patiekalai. Populiariausias iš jų – Bandeja Paisa, kuris susideda iš ryžių, rudųjų pupelių, avokado, kepto banano arba žaliojo plantano smulkiai maltos ir garuose sausai virtos jautienos, kepto kiaušinio, kukurūzų duonelės Arepos, aliejuje skrudintos kiaulienos šoninės su odele ir parūkytos dešrelės vadinamos Chicharron.
Ir visi šie ingredientai sudaro tik vieną patiekalą! Nors šis „miksas“ atrodo keistai ir iš pradžių net nežinai, nuo ko pradėti ir ką su kuo derinti, skonis tikrai geras todėl valgėme jį ne kartą. Tačiau nei karto neįveikiau ne vien aš, o ir Gediminas, nes porcijos – milžiniškos”, – pasakojo Aušrinė.
Žalieji platanai valgomi ne tik su Bandeja Paisa. Nors išoriškai jie panašūs į mums puikiai pažįstamus bananus, tačiau jų skonis visai kitoks ir gaminami iš jų dažniausiai visai ne desertai, o sūrūs patiekalai.
Vienas populiariausių valgių – Patacones – tai du kartus aliejuje apkeptų platanų valgis, kuris patiekiamas kaip garnyras prie žuvies ar mėsos. Arba kaip užkandis kartu su guacamole ar aštriu Aji salsa padažu.
„Gaila, kad Patacones atradome jau viešnagės pabaigoje, tad neprisivalgėme jų iki soties. Bet Aušrinė susirado jų receptą, tad tikiuosi greitu metu palepins mane namie gamintais. Beje, keletą kartų buvau užsimanęs paragauti skruzdėlių, nes vietiniai sakė, kad skonis primena riešutus. Bet ilgiau pasvarstęs vis tik persigalvojau. Įdomu, ar daug praradau? ”, – svarstė Gediminas.