Valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, pirmąjį metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė net 11 proc. daugiau turistų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Po Lietuvą sausio-birželio mėnesiais apsistojo 1,2 mln. turistų, iš jų lietuviai sudarė kiek mažiau nei pusę, 46 proc. (548 tūkst.), o užsieniečiai – 54 proc. (652 tūkst.).
Ir vietinių turistų, ir užsieniečių skaičius pirmuosius šešis metų mėnesius mūsų šalyje padidėjo po 11 proc. Be to, nebeliko drastiško turistų iš Rusijos skaičiaus kritimo, srautas stabilizavosi.
Nišinio turizmo renesansas
Pradėję keliauti po Lietuvą mes atradome unikalių vietų, kurias greičiausiai žinojome, tačiau iki šiol vis nerasdavome laiko ten nuvažiuoti.
Pamatėme, kad Lietuva turi net industrinį turizmą, kuris kol kas gyvuoja tik entuziastų dėka. Taip pat supratome, kad nacionaliniai patiekalai – ne tik cepelinai ar šaltibarščiai, t.y. kad Lietuvos kulinarinis paveldas kur kas įdomesnis ir vertingesnis.
Metai iš tiesų buvo ypač sėkmingi kulinarinio turizmo vystytojams – pradėti rengti nauji maršrutai, tokie kaip „Pieno kelias“, į kuriuos įsijungę vietiniai augintojai ir gamintojai turi progą pasiūlyti turistams tai, kas natūralu, šviežia ir be galo skanu.
Tačiau, jei lietuvius pasivažinėti po Lietuvą labiausiai galima suvilioti pasiūlius aplankyti vietas, kur gardus maistas, užsieniečiams to nepakanka. Kur kas geresnis viliotinis jiems – kino turizmas.
Sunku patikėti, tačiau iki šiol šio tipo turizmo oficialiai Lietuvoje nebuvo. Tik nuo 2016 metų pirmą kartą turizmui skatinti Lietuvoje buvo išnaudotas kinas. VTD pristatė maršrutą po BBC serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas Lietuvoje – sukurti trys „Karo ir taikos“ maršrutai anglų kalba po Vilnių pėsčiomis ir dviračiu bei automobiliu po Lietuvą.
Šešių dalių istorinis serialas pagal Levo Tolstojaus romaną daugiausia buvo filmuotas vaizdingose Lietuvos vietose (taip pat Latvijoje – aut. past.) ir tapo tikra sensacija Didžiojoje Britanijoje bei sukėlė didžiulį britų susidomėjimą istorinių įvykių kryžkele – Lietuva. Apsilankę britai negailėjo mums liaupsių ir kvietė kitus čia atvykti.
Lajų takui – prestižinis įvertinimas
Pamiršti savęs neleido ir 2015 metų rekordininkas – Anykščių šilelio medžių lajų takas. Vos prasidėjus 2016-iesiems, sausio mėnesį, jam suteiktas pasaulio turizmo inovacijos titulas. Anykščių regioniniame parke esantis Medžių lajų takas išrinktas kaip geriausias Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos surengtuose apdovanojimuose turizmo inovacijų srityje.
Kaip nurodo VDT, 12-tą kartą rengiamų prestižinių turizmo inovacijų konkursui buvo gautos 109 paraiškos iš 50 šalių. Todėl pirmą kartą turizmo objekto iš Lietuvos pelnytas titulas – prestižinis. Medžių lajų takas – pirmasis toks Baltijos šalyse ir pirmasis Rytų Europoje.
Lietuvoje turime restoranų!
Atrodo, kad 2016 metais Lietuvos turizmas buvo neatsiejamas nuo maisto. Be jau minėto kulinarinio turizmo renesanso, rudenį pasaulinio dėmesio sulaukė ir Lietuvos restoranai. Juos pirmą kartą sureitingavo prestižinis Šiaurės šalių restoranų gidas „White Guide“.
Tarp „White Guide 2017“ sureitinguotų 400 žymiausių Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Islandijos, Estijos ir Latvijos restoranų šiemet – ir dešimt restoranų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jie įvertinti aukštais balais ir net 6 jų pateko į geriausių Baltijos šalių restoranų dešimtuką.
„Šis įvertinimas iliustruoja neatsilikimą nuo su pasaulinių gastro tendencijų bei tikrą gastro turizmo proveržį Lietuvoje 2016 m.: turizmo informacijos centrai ir vietos bendruomenės vis aktyviau pristato teminius kulinarinius maršrutus, vietos patiekalų degustacijas bei jų gaminimo edukacines programas; be to, pirmą kartą sudarytas nacionalinis geriausių šalies restoranų sąrašas; įgyvendinta iniciatyva sudaryti visų geriausių Baltijos šalių restoranų leidinį“, – teigė VDT atstovė žiniasklaidai Gerda Butkuvienė.
Drąsi šalis prisiminė savo grožį
Spalio pabaigoje Turizmo departamentas pristatė ir pradėjo naudoti naują Lietuvos turizmo prekės ženklo koncepciją, kurios pagrindinė skelbiama žinia – „Lithuania. Real is Beatiful“ (Lietuva. Tai, kas tikra, yra gražu).
Teigiama, kad Lietuvos turizmo prekės ženklo koncepcija buvo vienas iš kertinių „Lietuvos turizmo rinkodaros strategijos 2016-2020 m.“ uždavinių. Ji buvo būtina atnaujinus aktyvią rinkodarą Lietuvos atvykstamojo ir vietinio turizmo rinkose ir siekiant įsitvirtinti turizmo žemėlapyje su išgryninta, išskirtine, įsimenančia ir Lietuvos turizmo identitetą formuojančia žinute. Pirmą kartą sukurtas ir vietinio turizmo logotipas su šūkiu „O čia ar buvai?“.
Iki šiol Lietuvos turizmas naudojo bendrą Lietuvos įvaizdžio koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“, kuri buvo sulaukusi daug kritikos.
Tiesa, naujoji koncepcija, nors ir sutikta plojimais, taip pat jau spėjo susidurti su iššūkiais. Praėjus vos dviems savaitėms po oficialaus jos pristatymo, socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta paskyra, pavadinta „Lithuania – Real is Beautiful“. Jos autoriai neteisėtai panaudojo ne tik VDT priklausantį turizmo įvaizdžio šūkį, bet ir logotipus. Visa tai buvo publikuojama kartu su dviprasmiško turinio nuotraukomis, kuriose įamžinta Lietuvos kasdienybė (tačiau ne ta, kurią norėtume rodyti turistams, kviečiamiems į mūsų šalį): neblaivūs asmenys, benamiai, nešvara, apleisti pastatai ir pan.
Į „Facebook“ ir policiją kreipęsis VDT pasiekė, kad feisbuko paskyros autoriai ją uždarytų. Anksčiau departamento naudota paskyra „Like'able“ pakeista į „Lithuania. Real is Beautiful“ ir yra oficialus Lietuvos turizmo sklaidos kanalas.
Tiesa, naujasis Lietuvos turizmo šūkis neišvengė ir kritikos. Galima ginčytis, kiek verti įvairių užsienio portalų sudaromi „geriausių ir prasčiausių“ sąrašai, tačiau naujasis Lietuvos turizmo šūkis pateko tarp prasčiausių – taip nusprendė vieno britų turizmo portalų vartotojai.
Metai be bankrotų
Lyginant ankstesnius metus, 2016-ieji buvo pakankamai stabilūs – per metus nebuvo jokių rimtų kelionių organizatorių bankrotų. Žinoma, sukčių, bandančių apgauti keliautojus, atsirado.
TAIP PAT SKAITYKITE: Į Madeirą neišskridę lietuviai 7 mėnesius maitinami pažadais: dabar vers dokumentus į portugalų kalbą
Tačiau, kaip teigia VDT darbuotojai, turizmo rinkoje 2016 m. išlaikytas stabilumas: kelionių organizatoriai veikė patikimiau, išvengta bankrotų, turistų apsauga buvo stipresnė.
Tai esą lėmė 2016 metų sausio 1 d. įsigalioję Turizmo įstatymo pakeitimai, kuriais sugriežtinti reikalavimai kelionių organizatoriams. Be to, VTD vykdė efektyvesnę veiklos priežiūrą, švietė turistus viešindama keliautojo atmintinę, viešino įspėjimus apie nepatikimus kelionių organizatorius.
