„Neseniai buvo įvykis, kai klientas su savo transporto priemone Vokietijos greitkelyje pateko į avariją. Su savimi turėjo kasko draudimą ir ESDK, bet papildomai nebuvo įsigijęs kelionių draudimo. Deja, avarijos padariniai buvo rimti – gelbėjimo tarnyboms teko kelti sraigtasparnį, kad nugabentų nukentėjusįjį į gydymo įstaigą – šias išlaidas teko padengti iš savo lėšų“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ sveikatos žalų vyr. ekspertė Alytė Balkuvienė.
Nenumatytų nuostolių gali atsirasti ne tik dėl transportavimo išlaidų. Būtinoji medicininė pagalba apmokama pagal konkrečioje šalyje galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką ir įkainius. Tad jei svečioje šalyje nustatyta, kad pacientams už atitinkamas paslaugas taikomi papildomi mokesčiai, tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Belgijoje, už medicinines paslaugas iš pradžių reikia susimokėti pačiam, tik tuomet kreiptis į vietos sveikatos draudimo įstaigą dėl kompensacijos.
Prieš keliaujant į konkrečią šalį reikėtų įsigilinti, kokios medicininės paslaugos ten apibrėžiamos kaip būtinoji pagalba, nes net kai kurie vaistai, kurie Lietuvoje yra kompensuojami, užsienyje gali būti apmokestinti.
Pasak A.Balkuvienės, svarbu nepamiršti, jog ESDK galioja tik valstybinėse sveikatos įstaigose. „Tokio tipo įstaigą didžiuosiuose miestuose atrasti nebus sudėtinga, o kurortinėse vietovėse – tiek šiltuose kraštuose, tiek slidinėjimo kurortuose – dominuoja privačios gydymo įstaigos.
Taip pat kortelė nepadengs repatriacijos, papildomų sveikatos priežiūros paslaugų ar specialios medicininės įrangos, pavyzdžiui, įtvaro, įsigijimo išlaidų, gelbėjimo darbų, kaip antai nukėlimo nuo kalno, kai susižalojęs asmuo negali pats nusileisti, todėl būtina turėti kelionės draudimą ar santaupų šioms išlaidoms padengti“, – pataria „If“ ekspertė.