Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Švari ir marga Japonija

Mūsų ištikimi skaitytojai Gediminas ir Aušra turėjo unikalią progą pamatyti egzotišką tekančios saulės šalį – Japoniją. Truputį pasidomėję apie ją internetu, pasiklausinėję ten gyvenančio draugo jie išvyko į nepamirštamą kelionę dešimčiai dienų.
Gyvenant prabangiame kvartale buto nuoma kainuoja apie  4 tūkst. litų per mėnesį, nors vaizdas pro langą – tik laidų tankmė.
Gyvenant prabangiame kvartale buto nuoma kainuoja apie 4 tūkst. litų per mėnesį, nors vaizdas pro langą – tik laidų tankmė. / G.Dijoko nuotr.

Skrydis į tolimą šalį truko arti 14 valandų. Nusileidę Nagojos mieste labiausiai keliautojai buvo nustebinti pamatyto vaizdo.

Urbanistinė valstybė

Ten – daugiausia gamyklos, „Toyota“ automobilių koncernas, gausybė pramoninių pastatų , nėra išskirtinės architektūros statinių ir jokių žalių plotų. Buvo nutarta daugiausia laiko praleisti didžiausiame šalies mieste, sostinėje Tokijuje. Gediminas ir Aušra iš Nagojos į ten vyko traukiniu. Atstumas iš Nagojos į Tokiją – 300 km, o bilietas greituoju traukiniu, važiuojančiu 350 km/h greičiu, kainuoja 200 litų.

Vykdami į Tokiją keliautojai tikėjosi pamatyti šalies vaizdų, tačiau pro traukinio langą buvo matyti tik tankiai sustatyti apšiurę namai, kurių kai kurie nuo bėgių buvo nutolę vos 10 metrų.

Japoniškos iškilmės

Pirmąjį vakarą Tokijuje Gediminas ir Aušra aplankė fejerverkų šventę. Anot jų draugo, gyvenančio Japonijoje, tokios iškilmės dažnos, tačiau ši šventė buvo viena didžiausių. Fejerverkų pažiūrėti susirinko arti 800 tūkst. žmonių. Ta proga buvo uždarytos gatvės, o stebėti reginio žmonės rinkosi prie didžiulės šventyklos. Jie susėdo visai greta jos, ant žemės. Dauguma jaunimo, kad ir kaip būtų keista, į iškilmes atėjo pasipuošę tradiciniais šalies drabužiais – kimono. Taip jie elgiasi dažnai – tokia tradicija ir niekas nevengia pasirodyti tautiniais drabužiais. Milžinišką sambūrį saugojo policijos pareigūnai, kurie taip pat reguliavo ir pėsčiųjų srautus sankryžose. Pasak Gedimino, kadangi Tokijas milžiniškas, nė negali žinoti, kur jo centras. Nors gatvėse mažai turistų, visur apstu dviaukščių suvenyrų parduotuvių ir didžiulių suvenyrų paviljonų.

Aukštyn rankas!

Gediminą draugas perspėjo, kad važiuodamas metro rankas laikytų pakėlęs į viršų. Keistas patarimas buvo paaiškintas paprastai – Japonijoje merginos mėgsta vilkėti trumpus sijonus, o metro vagonuose didžiulės spūstys. Jei netyčia prisiliesi prie merginos, ji gali paduoti tave į teismą už priekabiavimą. Vienam lietuviui Tokijuje buvo taip nutikę, jis gavo apie 12 tūkst. litų baudos. Rytinių spūsčių metu merginoms ir moterims važiuoti net yra skirti atskiri rožinės spalvos metro vagonai.

Įvairus miestas

Vaikštinėjant Tokijo gatvėmis akį rėžė didžiulės drabužių parduotuvės. Pavyzdžiui, devynių aukštų pastatas, kuriame vien moteriški drabužiai, išties atrodė solidžiai. Tiesa, didelių maisto parduotuvių čia nėra. Jos egzistuoja tik mažesniuose miesteliuose.

Tokijuje gyvena netoli 13 milijonų gyventojų, tačiau dieną čia būna apie 18 milijonų žmonių. Toks miestiečių kitimas yra dėl to, kad dirbti į Japonijos sostinę suvažiuoja dauguma aplinkinių rajonų gyventojų. Didžiausią Tokijo traukinių stotį per dieną praeina maždaug trys milijonai žmonių, o vagysčių mieste beveik nėra. Sakoma, kad jei tave apvagia, tai kino darbas.

Visur, kur bepasisuktum, vien namai. Pamatyti medį – retenybė. Juos mieste naktį net specialiai apšviečia. Jų oro uostas yra ant šiukšlių. Iš šiukšlių japonai supylė salas. Sakė Gediminas.

Gediminas ir Aušra pabrėžė, kad vargu ar Tokijas turi miesto simbolį. Žinoma, garsiausias statinys – imperatoriškieji rūmai ir sodai, tačiau ten uždrausta eiti lankytojams. Taip pat japonai labai mėgsta drakonų atvaizdus. Tokijuje, kur beeitum, aplinkui vien pastatai. Pamatyti medį, anot Gedimino, didelė retenybė. Tokijas – vienas aukščiausiai besistiebiančių miestų pasaulyje. Net paprasti gyvenamieji namai dažnai čia būna 50-ies aukštų.

Japonų racionalumas

Japonai išradinga tauta, kuri gudriai išnaudoja turimus plotus ir išteklius. Iš šiukšlių čia yra supiltos salos. Vienoje jų įkurtas oro uostas, kita vadinama pramogų sala. Japonai savo šalį laiko daugiakultūriu mišiniu, nors kitataučių čia tik apie vieną procentą. Japonai – uždara tauta. Jie nuoširdūs ir bendraujantys, tačiau žiūri nepatikliai į atvykėlius, norinčius ilgalaikių darbo santykių ar apsigyventi Japonijoje.

Laisvalaikis

Japonai noriai laiką leidžia parkuose, kur kiekvienas gali daryti ką nori ar moka. Žmonės čia žaidžia mėtydamiesi kamuoliukais ar kovoja netikrais iš medžio pasigamintais kardais. Yra kas atsineša savo muzikos, šoka pagal ją. Gediminui ir Aušrai pasisekė pamatyti Elvis Presley persirengusių vaikinų pasirodymą. Parkai nuolat skamba muzikos garsais. Jų takeliuose ir prieigose įvairias instrumentais groja profesionalūs muzikantai ir mėgėjai. Stiliai įvairiausi – nuo metalo, roko iki švelnių metalofono garsų. Dažnai muzikantai groja vos keli žingsniai vienas nuo kito, bet, priešingai nei J.Basanavičiaus gatvėje, Palangoje, jų muzika čia „nesusipjauna“. Gedimino teigimu, baltaodžių Tokijuje labai nedaug.

Vienas mėgstamiausių japonų užsiėmimų – vos atsiradus laisvai sekundei viską fotografuoti. Jie nuolat „ginkluoti“ mobiliaisiais telefonais ar fotoaparatais. Gediminas juokavo, kad jie tikri fotomaniakai, o vos tik susitikę su draugais nė neištarę „labas“ ima spragsėti blykste.

Šventyklos

Gediminas ir Aušra aplankė nemažai šventyklų. Prie kiekvienos jų visuomet būna šaltinis, iš kurio specialiais samteliais ar rieškutėmis galima semti vandenį. Juo plaunamos rankos arba atsigeriama. Pagal tradiciją, taip apvalomas kūnas ir siela. Greta šventovių yra neįprastai atrodantys norų medžiai. Tai lyg skelbimų lentos, pilnos kabliukų, ant kurių užkabinamos lentelės su norais. Jos vėliau būna pašventinamos šventikų. Įprasta rašyti du norus: pirmą, kad pasaulyje įsivyrautų taika, o kitu gali prašyti ko nors sau. Tokiose norų „kabyklose“ galima įskaityti tekstų, parašytų rusų, ispanų, anglų kalbomis.

Jaunimo mada

Tik Japonijoje gali sutikti harajukų. Harajukai – tai jaunimas, kurie persirenginėja anime (Japonijoje kilęs animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika, – aut.past.) personažais arba lėlėmis. Jie turi net specialią gatvę, kurioje galima įsigyti tokio stiliaus drabužių ir įvairiausių aksesuarų. Jie turi ir savo pamėgtų vietų, kuriose noriai pozuoja prieš fotoobjektyvus. Harajukai, tiek merginos, tiek vaikinai, išsiskiria ryškiu makiažu, asimetriškomis formomis kirptais, dažytais plaukais. Specializuotose parduotuvėse gali iš karto įsigyti ir pilną – nuo galvos iki kojų – harajuko kostiumą. Beje, parduotuvėse Lietuvoje S dydį dėvinti mergina, turėtų teirautis L ar XL dydžio, o 185 cm ūgio vaikinas apskritai sunkiai sau ką rastų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos