Tūkstantis kambarių ir penki lamos
Nors Tibeto sostinė yra modernus pramonės centras, kuriame glaudžiasi daugybė gamyklų bei fabrikų, religijos svarba čia neišmatuojama. Pamaldūs tibetiečiai tiki, jog mirus dvasiniam vadovui Dalai Lamai jo siela persikūnija į vaiką, tad iškart po laidotuvių pradedamos mažylio paieškos. Radus būsimąjį sielų vedlį jis apgyvendinamas dvasininkų rezidencijoje – Potalos rūmuose. Aukščiausia sostinės vieta matosi iš tolo, tad yra vienas pagrindinių piligrimų orientyrų.
Milžiniškoje 17 metrų aukščio ir 360 metrų pločio pilyje nesunku paklysti. Svarbiausiame miesto pastate daugiau nei 1000 kambarių, kurių dauguma išpuošti šventųjų paveikslais ir skulptūromis. Potala padalinta į dvi dalis: Baltuosiuose rūmuose išrikiuoti kabinetai, skirti administracinėms reikmėms. Raudonojoje dalyje išlaikytos religinės tradicijos – stovi koplyčia bei biblioteka, sauganti svarbiausius budizmo raštus. Žemutiniai aukštai virto mauzoliejumi, kadangi čia palaidoti net penki buvę Dalai Lamos.
Budizmo centre – musulmoniška mečetė
Nors Lasoje šventovių gyva gausybė, pirmiausia būtina aplankyti Jokhang šventyklą. Prieš 1300 metų pastatyti maldos namai dėmesį patraukia ryškiomis spalvomis ir auksiniu stogu, o aplink ją nuolat šurmuliuoja turistai. Čia žmonių pilna ne šiaip sau – kiekvieną rytą minios maldininkų atlieka piligriminį žygį, vadinamą kora. Kartu tai ir puiki proga paganyti akis į vietines gėrybes. Dvasinė kelionė tęsiasi Barkhor gatve, kurioje pilna prekystalių ir nedidelių krautuvėlių.
Svarbiausiame budistų mieste atsiranda vietos ir kitoms religijoms – Lasoje įsikūręs nedidelis musulmonų kvartalas. Vaikštinėjant siauromis gatvelėmis galima apžiūrėti vietinę mečetę bei nusipirkti vaisių ir daržovių. Sakoma, kad tokių šviežių nepasiūlys joks prekybos centras. Tačiau vien žalumynais neapsiribokite. Tibeto sostinėje būtina paragauti tradicinio patiekalo tsampa – iš miežinių miltų pagamintų rankų darbo makaronų.
Nors kovojančių už Tibeto nepriklausomybę netrūksta, Lasa po truputį keičia savo veidą. Naujojoje miesto dalyje kuriasi barai ir klubai, o kiekvieną rytą per garsiakalbius suskambęs Kinijos himnas primena, kas tikrasis šalies šeimininkas. Nepaisant to, čia vis dar tvyro ypatinga budizmo dvasia, kurią pajusti būtina kiekvienam, ieškančiam nušvitimo.
