„Man sūnus vakar važiavo iš Klaipėdos į Nidą, suskaičiavo septynias prie kelio tupinčias lapes – daug! Prie kelio jų galėdavai pamatyti visą laiką, jos stebi, gal kas kokį paukštį numušė, tai jų medžioklės plotai. O kelios lapės prijunko prie gyvenviečių. Turim vieną gražią nuotrauką, kur prie Parnidžio kopos lapė bėga įsikandus dešrą. Taigi, jos supranta, kad žmonės atsineša lauknešėlių. Duoti smagu, o paskui prisidarom bėdų. Laukinis gyvūnas – maža ką, nereiktų maitinti“, – sako A.Feser.
Moteris sako suprantanti, jog žmones itin traukia laukiniai gyvūnai, tai leidžia pajusti sąlytį su gamta, norisi susidraugauti su tuo ne visai pažįstamu gamtos pasauliu, ir štai draugystė mezgama per maistą.
„Pagrindinė draugysčių prasmė ir yra maistas. Jei joms duoda žmonės maisto, jos pradeda ieškoti dar ir dar. Visiems dar labiau patinka, tada ir draugystė užsimezga. Gyvūnai labai pragmatiški. Atrodo, kad nori draugauti, bet jie nenori draugauti – maisto nori iš mūsų! Užtenka kažkam pamaitinti – sugrįžta ir sugrįžta. Prie Parnidžio kopos aplink turistus viena sukosi, kita prie Tomo Mano namelio, yra ir Purvynėje. Jos ateina, lapių iš tikrųjų daug“, – kalbėjo moteris.
Gyvūnai labai pragmatiški. Atrodo, kad nori draugauti, bet jie nenori draugauti – maisto nori iš mūsų.
A.Feser pasakojo, kad prie sienos su Kaliningradu jau seniai gyvena pora lapių, vis sulaukdavusių lauknešėlių iš turistų.
„Įdomu, kaip joms sekasi, kai tų turistų nėra. Dabar tenka pačioms ieškoti, o kai pripranti, paskui nesugebi pasirūpinti – ir bėda“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.
Ėda kačių maistą
Medžiotojų klubo „Girinis“ vadovas Sigitas Šveikauskas 15min teigė pats matęs vaizdelį – katę ir lapę, ėdusias kartu.
„Mačiau, kaip prie pat namų, Taikos gatvėje, Nidoje, ant šulinio dangčio sėdi katinas ir lapė. Ką čia darysi – priėjai, ir pabėga. Laukiniai gyvūnai gudrūs, nėra taip, kad ateisi ir glostysi. Jei žmonės nemaitintų laukinių gyvūnų, tada nebūtų problemų“, – įsitikinęs S.Šveikauskas.
Mačiau, kaip prie pat namų, Taikos gatvėje, Nidoje, ant šulinio dangčio sėdi katinas ir lapė, – pasakojo medžiotojas.
Pasak medžiotojo, lapių neatrodo pagausėję labiau nei įprastai, tiesiog jas į miestelius privilioja lauke padėtas maistas katėms ar šunims.
„Lapės pradėjo aplink miestelius vaikštinėt. Susidaro įspūdis, kad jų pagausėjo. Medžiotojai imasi priemonių, kiek įmanoma, populiaciją reguliuojame. Nepasakyčiau, kad jų daugiau, kasmet panašiai būna, o pakelėse visada sutiksi dienos metu, jos paukščių kritusių ieško. Tikslių skaičiavimų nesam atlikę, bet kad ryškiai padaugėtų, nepasakyčiau. Esam miestas miške, o miškas mieste. Jei gyvūnas nėra apskuręs, agresyvus, nusišėręs – iš esmės jis ateina pavalgyt, nes randa lengvą grobį. Nereiktų jo erzint, mušt.
Būtų grėsmė tuomet, jei būtų pasiutusi lapė, serganti. Jei gauname pranešimą iš žmonių, Aplinkos apsaugos departamento, policijos, kad vaikšto įtartina, apsiseilėjusi lapė, imamės priemonių, bandom sugaut.
Bėda tik ta, kad maitina žmonės lauke, šeria kates, deda maistą, ir lapės tuo naudojasi“, – kalbėjo medžiotojas.
Jei žmonės nemaitintų laukinių gyvūnų, tada nebūtų problemų, – įsitikinęs S.Šveikauskas.
Kuršių nerijos miestelius toliau lanko ir šernai, ypač rudenį. Jie knisa vejas, aplanko daržus, paskanauja obuolių.
„Gal atvykusiam žmogui iš žemyno atrodo nuostabu, o mes žinom, pripratę, nestebina“, – sakė neringiškis.
Vietoj Egipto – Kuršių nerijos miškai
Kretingos urėdijos miškininkas Linas Žarnauskas sako, jog tai, kas dabar vyksta, tėra žmogaus invazijos į gamtą atspindys.
Anksčiau važiuodavo į savo egiptus, dar dar kažkur, o šią vasarą ir rudenį to nebuvo, tai žmonių miškuose pilna. Elementariai miško žvėris daugiau mato, sutinka, atrodo, kad čia kažkas baisaus.
„Anksčiau važiuodavo į savo egiptus, dar kažkur, o šią vasarą ir rudenį to nebuvo, tai žmonių miškuose pilna. Elementariai miško žvėris daugiau mato, sutinka, atrodo, kad čia kažkas baisaus.
Tos lapės puikiausiai gyvena ir Londono mieste, niekas nemato problemų, o pas mus pamatė lapę – ir baisiausias reikalas. Lapė turi teisę čia būti, ji čia gyvena kur kas ilgiau nei žmonės. Gal mes veržiamės į jos teritoriją ir trukdom laisvai gyventi? Kodėl žmogus priima sprendimą, kad jis gamtos šeimininkas?“, – kalbėjo miškininkas, priminęs, jog Jordanijoje buvo atkastas kapas, kuriame, kaip skaičiuojama, prieš 12 tūkstančių metų žmogus buvo palaidotas su lape. Tai sufleruoja, jog jos galėjo būti prijaukintos anksčiau nei šunys.
