Atvykus į svečius, pirmasis mane pasitiko šeimininkų auginamas volfšpicų veislės šuo Puškis. Net neabejoju, kad jis taps vienu pagrindiniu šveicarų sukurto „Palaimos“ viešbučio akcentu.
Matydami šį keturkojį, kiti šunys baisiai pavydėtų – teritoriją galima sulyginti su tikrų tikriausiu šunišku rojumi.
Vos tik Stefanas žengdavo specialiai nešienautų pievų link, priekyje jo visuomet skubėdavo Puškis. Iš žolių jis išlįsdavo nusagstytas kibišų, tačiau be galo laimingas. Išlydėdamas svečius, šis energijos kamuoliukas būdavo pasiruošęs šokti vidun į automobilį, neįleistas – skuosti paskui kiek įkabindamas. Tas laisvės ir erdvės pojūtis...
Susėdę prie stalelio, su Stefanu ėmėme kalbėtis apie tai, koks buvo gyvenimas šalyje, kurią jie paliko. Paaiškėjo, kad naujojo viešbučio Anykščių rajone savininkas baigė mechaniko mokslus, vėliau darbavosi kaip sunkvežimių vairuotojas, dirbo JAV, nevyriausybinėje organizacijoje Ganoje, ten padėjo statyti namus.
Karina gimtinėje vis dar dirba kriminaliste, užsiima ten ir nauju verslu – šveicarams parduoda lietuviško lino gaminius. Vasaras ji žada leisti Lietuvoje, žiemas – labiau Šveicarijoje.
„Neturėjome net minties gyventi užsienyje. Daug keliavome, bet niekuomet nemanėme, kad išsikraustysime iš Šveicarijos visam laikui“, – prisipažino Stefanas.
Apsisprendusi persikraustyti į Lietuvą, pora išnuomojo savo namus gimtinėje. Tačiau pradėkime viską nuo pradžių: kaip ir kodėl jie atsidūrė mūsų šalyje?
Privertė nukrypti nuo plano
Viskas prasidėjo 2016 metais, kai Karina ir Stefanas Bolligeriai nusprendė motociklu leistis į kelionę. Startavę Hamburge Vokietijoje, jie patraukė Skandinavijos pusėn, kirsdami ir Lietuvą.
Nors devynias šalis planuota įveikti per 3,5 savaites, jau pirmąją savaitę teko nukrypti nuo plano, – šveicarų poros širdis pavergė Lietuva, o ypač – Anykščių kraštas.
Net ir grįžę į namus, jie negalėjo išmesti mūsų šalies iš savo minčių.
„Niekada nepamiršiu momento, kai Lietuva pavergė mano širdį. Kelyje iš Utenos į Anykščius į galvą atėjo anksčiau nesutikta mintis: „Aš noriu čia gyventi“. Visa savo širdimi jaučiau, kad tai „mintis iš aukščiau“, niekuomet nebūčiau to pati sugalvojusi. Palikti Šveicariją, savo darbą, namus… Niekada apie tai nesvajojau“, – apie šį kardinalų pokytį kalbėjo Karina.
Stefanas 15min prisipažino, prieš lemtingąją kelionę į Lietuvą nieko nežinojęs. Gal tik 10 proc. šveicarų, anot jo, turėtų ką pasakyti apie mūsų šalį. Tačiau Bolligeriai pasiruošę tai pakeisti: kaip teigė Stefanas, apie „Palaimą“, jų šeimą sukurtas dokumentinis filmas, kuris žiemą turėtų būti rodomas per nacionalinę Šveicarijos televiziją. Pora tikisi, kad ne vienas tautietis susidomės ir atvyks apžiūrėti, jų nuomone, šio nuostabaus Baltijos krašto.
„Atvykome čia ir pajutome, kad galime kvėpuoti, sulėtinti tempą. Lietuva nėra perkrauta žmonių. Iškart supratome, kad gyvensime čia“, – giliai įkvėpė Stefanas ir atskleidė, kad susižavėjimas Lietuva prieš penkerius metus užplūdo vietovėje, nuo „Palaimos“ nutolusioje apie 6 km.
Norėdami išsiaiškinti, ar tai nebuvo tik trumpalaikis atostogų žavesys, po mėnesio jie vėl aplankė Lietuvą. Abejonės išsisklaidė – Stefanas su Karina nusprendė persikelti čia gyventi. Ne tik persikelti, bet ir imtis verslo, kartu supažindinant lietuvius su šveicariškomis tradicijomis.
Kitaip sakant, į Lietuvą pora atvežė dalelę nuostabiosios Šveicarijos.
Statybas ribojo parkas
Persikraustę į Lietuvą, šveicarai įsteigė įmonę ir ėmėsi ieškoti tinkamo žemės lopinėlio – pirmiausiai akys žvelgė Molėtų kryptimi, vėliau pakrypo Anykščių link.
Įsitvirtinimo procesas užtruko, vienas pardavėjas užsieniečių vos neapgavo, – nutylėjo apie apribojimus, taikomus statyboms jautrioje teritorijoje, melavo turintis galiojantį statybos leidimą.
„Buvau nusiteikęs, kad viskas nesiklostys sklandžiai, kad teks įveikti keletą kliūčių. Šveicarijoje taip pat turi būti atsargus, pirkdamas žemę“, – patikino Stefanas.
Galiausiai pora įsigijo 5 hektarus užimantį žemės sklypą Mačionių kaime Anykščių rajone, šalia Rubikių ežero. Planavimas, ką jame pastatys, užtruko apie metus.
Iš pradžių viešbučio ir restorano statybos buvo numatytos arčiau ežero, tačiau atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad toji vieta per daug drėgna namo pamatams. Atradus tinkamą vietą, prieš dvejus metus prasidėjo statybos.
Kadangi Rubikių ežero pakrantės patenka į Anykščių regiono parko teritoriją, statybas Bolligerių įsigytame žemės sklype ribojo begalės taisyklių.
„Palaima“, žvelgiant į statinio konstrukcijas, privalėjo prilygti kaimiškam statiniui, – tarsi tvartui, negalinčiam turėti jokių balkonėlių, iš kurių atsivertų nuostabus vaizdas į ežerą.
Šiek tiek Lietuvos ir šiek tiek Šveicarijos
„Palaimos“ restorane dirba geriausiuose Vilniaus restoranuose, Islandijoje iki tol virtuvės šedevrus kūręs šefas Liudas Valančiūnas. Vaikinas visuomet norėjo grįžti į gimtuosius kraštus Anykščiuose, tačiau nerado darbo. Tad labai apsidžiaugė nauju aukštos klasės restoranu Mačionių kaime.
„Galit sakyti, kad esat krepšininko Valančiūno pusbrolis, daugiau klientų pritrauksite“, – pajuokavome su šefu.
Ateityje šveicarų pora savame restorane žada pristatyti ir tradicinių šveicariškų patiekalų, pavyzdžiui, labiausiai tinkamą valgyti šaltuoju metų laiku – sūrių fondiu.
Po gardžios vakarienės Stefanas pasiūlė pasivaikščioti po viešbutį.
„Labai jau modernus tas jūsų tvartas“, – tarstelėjau aš, o Stefanas tik nusijuokė.
Jis prisipažino, kad su žmona stengėsi sumaišyti lietuvišką ir šveicarišką stilius, seną ir naują, klasikines su moderniomis detalėmis.
Štai jaukioje ir itin erdvioje svetainėje su židiniu išklotos grindys, pagamintos iš Šveicarijos kalnų granito, čia pat stovinti dekoruota spinta atkeliavo iš Stefano močiutės namų, kuriuose stovėjo, manoma, apie 150 metų.
Kai kurie baldai pirkti iš „antrųjų rankų“, ieškant perliukų internetiniuose skelbimuose, kai kas pagaminta vietinių Lietuvos baldžių.
„Dalį paveikslų, kabančių viešbučio kambariuose, nutapė lietuvių tapytoja, kurios giminės gyvena Šveicarijoje – Karina dirba kartu. O šviestuvus ar puodelius, iš kurių geriate arbatą, pagamino pati mano žmona“, – šyptelėjo Stefanas.
Penkiuose skirtingo tipo ir spalvinių gamų kambariuose ant lovų „suguldytos“ antklodės, pagamintos iš šveicarų poros auginamų alpakų vilnos, jų užvalkalai – lietuvių lino dirbiniai. Kiekviena detalė čia tarsi išjausta, sava, išskirtinė.
O ir visa viešbučio aplinka – ramybės ir gamtos oazė, sukurta lėtam ir komfortiškam poilsiui dviese arba idiliškam laikui su savimi. Beje, svečių namuose priimami svečiai tik nuo 12 metų. Tokia viešbučio politika užtikrina, kad joks triukšmas netrikdys klientų poilsio.
Planuose – dar vienas namas ir SPA
Patys Karina ir Stefanas gyvena netoliese suremontuotame name. Ten ganosi ir iš Šveicarijos atsivežtos alpakos. Pasivaikščiojimas su šiais gyvūnais yra puiki laisvalaikio pramoga, kurios metu sužinosite, iš kur jos kilo, kodėl yra tokios ypatingos, apie jų mitybą ir priežiūrą.
Kol vyko namo remontai, šveicarų pora glaudėsi 40 kv. m skandinaviško stiliaus moduliniame namelyje. Šiuo metu jis jau tarnauja klientams – veikia kaip atskiri apartamentai, skirti šeimai iki 6 asmenų. Namelis turi erdvią nuosavą terasą, kurioje galima leisti jaukius vakarus, besigrožint ežero vaizdais.
Ant ežero kranto galima pasimėgauti ir tradicine sauna.
„Tikrai nesigailime čia atvykę. Taip, pagrindinės šeimos pajamos vis dar atkeliauja iš Šveicarijos, čia – išlaidos, daug darbo, bet, tikimės, viskas galiausiai pasikeis. Visi klausia, ar nepasiilgstame kalnų. Kad nelabai“, – šyptelėjo Stefanas.
Šveicarų planuose – SPA zona bei 7 kambarių naujas pastatas su balkonėliais, tad statybos Bolligerių žemės sklype toliau tęsis.
Įdomu tai, kad Šveicarijoje pora įsteigė asociaciją, remiančią įvairius projektus Lietuvoje.
„Visuomet visur yra žmonių, norinčių padėti. Mes norime sujungti tuos žmones su žmonėmis Lietuvoje, kuriems reikia pagalbos. Pinigai nėra viskas“, – atsisveikindamas patikino Stefanas, kartu su žmona į mūsų šalį atgabenantis ir labdaros.
Ši Lietuvos miestų lankymo kampanija pavadinta „Graži mūsų Lietuva“ – iniciatyva, kuria skatiname atrasti ir pažinti Lietuvą, t. y. jos savitumą, nematytas vietas, išskirtines asmenybes bei bendruomenes aktyviai prisidedančias prie visuomenės gerovės.
Daugiau unikalių istorijų skaitykite 15min projekte „Vasarojam Lietuvoj!“.
