Ji nedidelė – tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Neturi nei didelių, nei žymių miestų. Būtų beveik nežinoma, bet yra vienas neoficialus dalykas, dėl kurio ši valstija yra netgi labai žinoma JAV.
Istoriškai taip jau susiklostė, kad vykstant JAV prezidento rinkimams, kandidatas laimėjęs Naujajame Hampšyre, laimi ir rinkimus. Ši nykštukinė valstija, kurią pervažiuoti galima per valandą, yra tarsi katalizatorius, nusakantis, kas artimiausius keturis metus valdys galingiausią pasaulio valstybę ir darys įtaką visam pasauliui.
Dėl to vietiniai labai didžiuojasi ir pučiasi, jausdamiesi pasaulio lemties kūrėjais.
Taip pat jie mėgsta pabrėžti, kad gyvena vienintelėje JAV valstijoje, neturinčioje pajamų mokesčio.
Dėl to nemažai kaimyninių valstijų gyventojų susiranda Hampšyre darbą, taip įliedami gyvybės į šios kaimiškos valstijos gyvenimą.
Galėtų jų atvykti dar daugiau, tačiau valstijoje tų darbų nėra marios. Daugiausiai žmonių dirba sodininkystėje, lengvojoje pramonėje, paslaugų sektoriuje.
Ši nykštukinė valstija, kurią pervažiuoti galima per valandą, yra tarsi katalizatorius, nusakantis, kas artimiausius keturis metus valdys galingiausią pasaulio valstybę ir darys įtaką visam pasauliui.
Kalbant apie sodininkystę, negaliu nepaminėti dėl ko man asmeniškai, o gal ir kitiems, Naujasis Hampšyras svarbus.
Čia gimė vienas mėgstamiausių mano rašytojų Johnas Irvingas. Jis daug rašė apie savo gimtąją valstiją. O vieno nuostabiausių jo romanų „Sidro namų taisyklės“ veiksmas vyksta didžiulėse Hampšyro obuolių plantacijose.
Didžiausias valstijos miestas Mančesteris yra panašaus dydžio kaip Šiauliai. Valstijos miestų mažumas lemia tai, kad nusikalstamumo lygis Hampšyre yra labai mažas.
Kur jau čia nusikalsi, kai visi vieni kitų tėvus pažįsta. Prie saugumo prisideda ir tai, kad valstijoje yra labai mažai kitų rasių gyventojų. Juodaodžiams čia visada buvo per šalta, o meksikiečiai nemėgsta ieškoti darbo kaimuose. Todėl iki dabar apie 90 proc. valstijos gyventojų sudaro baltieji.
Nepaisant jos provincialumo, kaip ir dauguma šiaurinėje šalies dalyje esančių valstijų, Naujasis Hampšyras yra turtinga valstija. Taip yra dėl priežasties, kurią minėjau anksčiau. Čia gyvena protingi, norintys ir mokantys dirbti žmonės, darbščių europiečių palikuonys.
Pramogų mažai, gamtos – sočiai
Keliautojams, norintiems pamatyti miestų galybę, puikią architektūrą, patirti daug judesio ir pramogų, Hampšyre gali tekti nusivilti. Viso to čia nėra. Tačiau gamtos mylėtojams Hampšytas turi ką pasiūlyti. Jis yra visiška gamtos valstija.
Žymiausias jos objektas – Baltieji kalnai. Tarp keliautojų jie populiarūs visus metus. Žiemą čia galima puikiai paslidinėti, o vasarą tiesiog klaidžioti ir pabūti laukinėje gamtoje.
Tik būkite pasiruošę – pasiklysti čia labai lengva. Net parko administracija įspėja, kad turėtumėte su savimi pagrindinius išgyvenimo reikmenis, padėsiančius išsilaikyti tol, kol jus suras gelbėtojai.
Meinas – laukinė Kingo valstija
Tačiau dar labiau laukinė valstija yra šiaurinė Naujojo Hampšyto kaimynė Meino valstija. Tai jau paskutinė valstija mūsų kelyje prieš atvykstant į Kanadą.
Tas pats I-95 kelias, vedęs mus iš pusiausvyros Niujorke ir Konektikute, Meine tampa visiškai ramus ir maloniai naudojamas. Išvažiavimai iš jo yra reti, tarsi važiuotum greitkeliu į Panevėžį.
Iš Meino kilęs mano pats mėgstamiausias rašytojas, mistinių siaubo romanų kūrėjas – Stevenas Kingas. Kad ir kokią jo knygą skaityčiau, ji mane taip įtraukia ir užburia, kad, kol skaitau, nebegirdžiu kas aplink vyksta.
Kai nežinau, ką rinktis bibliotekoje, užsimerkęs imu bet kokią jo knygą ir niekada nenusiviliu. Dauguma jo knygų scenarijų vyksta jo gimtajame Meine. Jis taip vaizdingai aprašo vietoves, kad būdamas čia jaučiuosi tarsi viską žinau apie šią šiurpią S.Kingo karalija tapusią valstiją.
Iš tiesų ji kažkuo laukinė. Viena iš priežasčių – Meinas yra viena rečiausiai apgyvendintų JAV valstijų. Didžiausias jos miestas Portlendas yra kiek didesnis už Alytų, o sostinė Augusta apskritai viena mažiausių sostinių JAV. Meinas, net lyginant su Naujuoju Hampšytu, yra atokesnis ir dar labiau kaimiškas.
Pramonės čia labai mažai, pagrindinės valstijos pajamos yra iš žemės ūkio, žvejybos ir turizmo. Pavyzdžiui, Meine yra užauginama ir eksportuojama daugiausiai mėlynių visoje JAV.
Nors oficialus valstijos pavadinimas yra „pušų valstija“, tačiau visoje šalyje ji geriau žinoma kaip „omarų valstija“, nes čia labai paplitusi jų žvejyba vandenyne.
Čia panašiai kaip Lietuvos mastu Trakai garsėja kibinais, o Karmėlava cepelinais. Omarų restoranai Meine stovi ant kiekvieno kampo ir visi jie giriasi ruošiantys omarus skaniausiai pasaulyje. O taip, Meino omarai yra ne tik labai dideli, bet ir labai skanūs. Negaliu net ramiai rašyti prisiminęs jų skonį...
Man pasisekė: turėjau laimės omarus ne tik ryti, bet gaudyti juos. Vienas senas omarų gaudytojas padarė tokią pramogą, pasiėmęs mus savo laiveliu į vandenyną.
Malonumas, sakyčiau, panašus, bet valgyti šiek tiek maloniau. Su lydytu sviestu, salotomis, kukurūzais ir raudonu vynu krabai yra dieviško skonio. Apskritai Meine jūros gėrybės labai populiarios ir puikiai ruošiamos.
Namų durų niekas nerakina
Jei Naujajame Hampšyre nusikaltimai reti įvykiai, tai Meine jie dar retesni. Čia daugybė žmonių vis dar palieka nerakintus namus išvykdami net ir ne visai trumpam laikui.
Čia panašiai kaip Lietuvos mastu Trakai garsėja kibinais, o Karmėlava cepelinais. Omarų restoranai Meine stovi ant kiekvieno kampo ir visi jie giriasi ruošiantys omarus skaniausiai pasaulyje.
Dėl nesvetingų gyventojų ir atšiaurios gamtos, čia neužklysta tiek daug geresnio gyventojų ieškotojų, kaip kitur. Baltųjų gyventojų populiacija čia yra virš 90 proc., kas beveik neįmanomas dalykas JAV šiais imigrantų laikais.
Pagrindinės Meino pramogos, siūlomos atvykėliams, yra gamtos ir vandenyno turizmas. Man paplūdimiai pasirodė kiek mažiau patrauklūs nei Masačiusetse ar ypač Džersyje, tačiau visgi jie yra.
Tačiau turistams Meine daugiau siūlomas aktyvus turizmas, pavyzdžiui, sportinė žvejyba, medžioklė, sniego motociklai, slidinėjimas, baidarės, žygiai indėnų takais, iškylos gamtoje.
Pasiklydus telefonas neišgelbės
Tolstant nuo vandenyno, Meine žmonių ir civilizacijos vis mažėja, o gamtos ir miškų vis daugėja, dažniau sutinkami ne žmonės, o briedžiai. Teko sykį iškylauti miškuose, plaukti baidarėmis ir tris dienas nematyti aplinkinių žmonių. Jaučiausi laukinis.
Gal kai kam tai yra egzotika, bet man, miesto žmogui, buvo labai nejauku. Ar skaitėte S.Kingo „Mergaitė, kuri mylėjo Tomą Gordoną?“ Ten mergaitė nuklydo nuo pažintinio tako ir pasiklydo Meino miškuose. Tokia tikimybė nėra iš fantastikos srities, visur perspėjama turėti kompasus, pakrautus mobiliuosius telefonus, maisto ir vandens.
Beje, telefonai ne visada gali padėti, nes Meinas yra valstija, kurią mobilus ryšys dengia mažiausiai. Tad geriau nepasiklysti, nebent gyvenimas per nuobodus. Kaip ten bebūtų, laukinės gamtos mylėtojams, Meinas gali būti tikras rojus.
Nenorintiems lįsti į miškus, bet mėgstantiems vandenyną, siūlau tiesiog pasivažinėti pakrantės keliais. Nuostabūs gamtos vaizdai su vandenyno potvyniais ir atoslūgiais bus garantuoti.
Na, o mums jau metas traukti namų link. Skrydis į Lietuvą yra iš Niujorko. Bet prieš grįždami į jį, padarysime nedidelį lankstą ir aplankysime dar vieną puikų JAV didmiestį – Filadelfiją.
P.S. Mama, puiku, kad tu gyveni Meine. Ir tavo ruošti omarai skanesni už visus restoraninius.
