Tęsiant kelionę Naujosios Anglijos regionu, važiuojame į Masačiusetso valstijos sostinę Bostoną. Tai vienas tų retų atvejų kai didžiausias valstijos miestas yra kartu ir jos sostinė.
Dažniausiai sostinėmis būna maži ir nesvarbūs valstijų miestai. Nuo Providenso iki Bostono kiek daugiau nei valanda tuo pačiu I-95 greitkeliu. Nespėji nei įsikurti automobilyje, o jau išlipti reikia.
Surandame tolimus gimines, gyvenančius Bostono priemiestyje, ir su juoda duona bei skilandžiu skubame pas juos. O jie ne šiaip primityvūs naujųjų laikų pinigo ieškotojai, bežiūrintys „Šuriko nuotykius“ ar „Brat-2“ ir beaiškinantys, kaip Landsbergis privertė juos emigruoti.
O ne, jie tarpukario Kauno inteligentų, pasitraukusių į Vakarus kartu prezidentu Valdu Adamkumi, palikuonys. Dar būdami maži besibaigiant karui kartu su tėvais ir daugybe tūkstančių kitų lietuvių pabėgę nuo artėjančio raudonojo tvano.
Idealizuojantys smetoninę Lietuvą, ministrus vadinantys ministeriais ir šnekantys tuo nuostabiu „smetoniško“ Kauno dialektu, kuriuo mes šnekėtume iki šiol, jei nebūtume patyrę komunistinio rojaus. Susitikimas su giminėmis buvo mano pirmoji asmeninė Kauno sąsaja su Bostonu. Tarpukario Kauno, ne dabartinio.
Švyturys ant miestų kalvų
Laisvės lopšiu Bostonas vadinamas neatsitiktinai. Miestas buvo pir mo ji sto te lė, ku rio je iš si lai pi no iš Eu ro pos at plau kę im ig ran tai. Dar bi nin kai, me ni nin kai, ama ti nin kai, nu si kal tė liai ir šiaip visokie prašalaičiai ne pri ta pę ar ko nors prisidirbę Eu ro po je. Bostonas jiems buvo naujo gyvenimo pradžia.
Pirmasis Bostono gubernatorius miestą vadino „švytinčiu miestų ant kalvos“ taip jį sutapatinęs su bibline Jeruzale į kurią plūdo žydai slėpdamiesi nuo pikto pasaulio.
Dabar Bos to nas yra vie nas se niau sių ir gar bin giau sią is to ri ją tu rin čių, vie nas tur tin giau sių ir įta kin giau sių JAV mies tų. Kodėl taip yra? Nes jame gyvena daug protingų europiečių palikuonių, kurie moka ir nori dirbti. Be to, investuoja didelius pinigus į tech no lo gi jas, svei ka tos ap sau gą, moks lą ir fi nan sus.
Be to, Bos to nas yra moks lo mies tas. Nuo rug sė jo iki bir že lio kas penk tas Bos to no gy ven to jas yra uni ver si te to stu den tas. Pa gal stu den tų skai čių, ten kan tį mies to plo tui, Bos to nas pir mau ja vi sa me Va ka rų pus ru tu ly je. Pats ži no miau sias uni ver si te tas, be abe jo, yra Har var das.
Jis įsikūręs šalia Bostone esame Kembridžo miestelyje. Tai tarsi didelis studentų miestas. Tai yra antroji ir nebe asmeninė sąsaja su Kaunu. Kaunas irgi yra Lietuvos mokslo ir studentų miestas.
Amerikietiška Europa
Galbūt kaip tik dėl to Bos to nas yra tarsi amerikietiška Europa. Čia atvyksta žmonės iš Čikagos, Niujorko, Los Andželo ir aikčioja, žavisi, jaučiasi kaip Europoje. Į Europą vykti net ir nebereikia. Panašiai kaip sovietmečiu rusai vykdavo į Baltijos šalis ir jausdavosi kaip Vakaruose.
Tai nėra melas. Bos to nas tiek ar chi tek tū ra, tiek žmo nė mis ir jų men ta li te tu pa na šes nis į Eu ro pos, o ne į JAV mies tus. Tam tu ri įta kos ir šal tas kli ma tas ir gana uždaras Naujosios Anglijos gyventojų mentalitetas. Dėl jo mies tas ne tiek daug pri trau kia kitų rasių atvykėlių. Bos to nas yra be ne dau giau sia bal tų jų gyventojų tu rin tis JAV did mies tis.
Dar vienas panašumas į Europą yra gatvių išplanavimas. Atvykę europiečiai sumodeliavo miesto gatves kaip namie. Amerikietiškais kvartalais statomos gatvės Bostoną aplenkė.
Trum pai ta riant, eu ro pie tis di de lio kul tū ri nio šo ko, lan ky da ma sis Bos to ne, ne pa tirs. Bailesniam keliautojui Bos to nas ga li bū ti pui ki re pe ti ci ja ir ren gian tis iš vys ti ti krą ją Ame ri ką.
Apžiūrėti miesto – metro
Mūsų smetoniniai giminaičiai griežtai atsisakė mus išleisti į miestą automobiliu. Pasiūlė apsispręsti, ar norime maloniai praleisti laiką, ar suprakaitavę blaškytis po gatves.
Iš tiesų apie vairavimo problemas Bostone esu girdėjęs ne iš vienų lūpų. Patys amerikiečiai sako, kad vairavimo malonumą Bostone keičia vairavimo prakeiksmas. Mieste su dė tin gas gat vių iš dės ty mas bei ženk li ni mas, daug vienpusio eismo, apie kurį tu sužinai tik tada, kai jau reikia sukti į reikalingą gatvę, ne man da gūs ir nekantrūs vai ruo to jai, spūs tys, brangus ir retas par ka vi mas ir kar tais ne sup ran ta mos ke lių eis mo tai syk lės.
Vie na jų – vai ruo to jai vi sa da pri va lo pra leis ti pės čiuo sius, ne svar bu, ku rio je vie to je šie ker ta gat vę. Arba dar viena – dvi ra ti nin kai yra ly gia ver čiai eis mo da ly viai, tad ga li be są ži nės grau ža ties užim ti kad ir vi są va žiuo ja mą ją da lį.
Tiek to, galvojame, pasistatysime automobilį toliau nuo centro ir keliausime metro. Tai buvo nekvailas sprendimas, nes, nors pats mies tas di de lis, cen tras ga na kom pak tiš kas. Jį ištirti galima pėsčiomis, nors pavaikščioti teks.
Bostone yra pa to gus me tro, kur suo ja net tram va jai, kas yra dar vie nas pa na šu mas į Eu ro pą. Kitur JAV la bai ma žai kur yra iš li ku sių tram va jų. Bet štai taksi paslauga Bos to ne yra viena bran giau sių, lyginant visus JAV did mies čius.
Kad nesiblaškyti ir kompaktiškai apvaikščioti miesto centrą, siūlau rinktis Laisvės taką. Jis eina pro žymiausius miesto objektus ir siekia Bostono uostą. Jis net specialiai pažymėtas raudonomis plytelėmis šaligatvyje.
Man labiausiai patiko „North End“ kvartalas. Tai vie nas se niau sių mies to kvar ta lų, ja me vaikš čio da mas pa si jun ti tar si se na ja me Dub li ne. Šį ra jo ną emig ran tai ai riai pa sis ta tė no rė da mi, kad nau jas mies tas bū tų nors kiek pa na šus į jų tė vy nę. Besivaikščiodami po miestą pakilkite į „Prudential Center“ dangoraižį ir pasigrožėkite miestu iš viršaus. Gražus miestas perlas akims.
Na, o dabar pereikime prie maloniausios dalies apie Amerikos Kauną. Atpėdinus prie seniausio miesto turgaus pastato „Fa neuil Hall“ mes papuolame į alėją, kuri yra labai panaši Laisvės alėją. Tik Bos to no alė ja yra ge ro kai trum pes nė.
Čia mies tie čiai mėgs ta pie tau ti, skai ty ti kny gas ar ba tie siog sė dė ti ant suo le lio ir ste bė ti gat vės mu zi kan tus. Ap link šią gat vę ir yra žy miau si mies to ar chi tek tū ros sta ti niai bei res to ra nai ir ka vi nės.
Ir tai dar ne viskas. Dar yra krepšinis. Kai krep ši nį žai džia „Cel tics“ Bostono are na vi suo met per pil dy ta. Skirtingai nei daug kur JAV, vietiniai į krepšinį neateina kaip į teatrą.
Kaip Kaunas eina iš proto dėl savo Žalgirio, taip vietiniai pakvaišę dėl savo „Celtics“. Savo komandos palaikymu jie nenusileidžia kau nie čiams. O ir spalvos dar žalia ir balta.
Prieš var žy bas ap link are ną par da vi nė ja mi netgi marškinėliai papuošti tos die nos var žo vams skir tais įžei dimais. Šito Kaune nemačiau.
Kaip Kaunas eina iš proto dėl savo Žalgirio, taip vietiniai pakvaišę dėl savo „Celtics“.
Smagu Bostone nueiti į krepšinį, nepraleiskit progos. Sumokėjau gal ir daugokai tuokart, bet nesigailiu.
Paliekame Naujosios Anglijos sostinę ir judame dar į šiaurę.
Ten jau baigiasi miestai, retėja miesteliai, mažėja žmonių ir prasideda miškingos, mistinės J.Irvingo ir S.Kingo aprašytos žemės – Naujasis Hempšyras ir Meinas.
