Todėl tikėtina, kad šiuo paprastai aktyviausiu šalies kelionių sezonu į pajamų stokojančias Azijos ir Europos šalis plūstelės išlaidauti nevengiantys Kinijos turistai.
Tačiau tuo pat metu kyla pavojus, kad turistai gali platinti COVID-19, nes Kinijoje auga užsikrėtusiųjų skaičius.
Beveik prieš trejus metus, kilus koronaviruso pandemijai, Kinija, vykdydama griežčiausią pasaulyje kovos su virusu kontrolę, sustabdė pasų išdavimą savo piliečiams ir stengėsi užkirsti kelią studentams, verslininkams ir kitiems keliautojams vykti į užsienį.
Prasidėjus pandemijai Kinija taip pat užsidarė turistams iš užsienio nustodama išdavinėti vizas.
Verslininkams ir kitiems asmenims, kuriems buvo leista atvykti, buvo taikomas iki savaitės trukmės karantinas.
Antradienį paskelbtas sprendimas yra staigus pokytis, keičiantis „nulinio COVIDo“ politiką, dėl kurios milijonai kinų buvo priversti laikytis itin griežto karantino.
Tokia politika lėmė žemą užsikrėtusiųjų skaičių, bet kurstė didelį visuomenės nepasitenkinimą ir stabdė šalies ekonominį augimą.
Kinijos nacionalinė imigracijos administracija pranešė, kad nuo sausio 8 dienos pradės priimti prašymus išduoti paprastas turistines vizas.
Agentūra teigė, kad ji priims prašymus išduoti paprastąsias vizas ir leidimus gyventi. Ji teigė, kad vyriausybė „palaipsniui atnaujins“ užsienio svečių įsileidimą, tačiau nenurodė, kada gali būti atnaujintos turistinės kelionės pilna apimtimi.
Ji pridūrė, kad atnaujins leidimų išdavimą keliautojams ir verslininkams atvykti į Honkongą.
Kinija taip pat panaikino ar sušvelnino daugumą karantino, testavimo ir kitų COVID-19 taisyklių, taip prisijungdama prie JAV, Japonijos ir kitų šalių vyriausybių, kurios bando sugyventi su koronavirusu, o ne kovoti su jo plitimu.
Japonija ir Indija, reaguodamos į padidėjusį užsikrėtimo atvejų skaičių Kinijoje, pareikalavo, kad keliautojai iš šios šalies atliktų COVID-19 testus. Tuo metu Jungtinės Valstijos svarsto galimybę įvesti atvykimo į šalį apribojimus keliautojams iš Kinijos.
