Praėjusių metų pavasarį Ilgio botaniniame zoologiniame draustinyje ornitologai aukštalipiai Darius Musteikis bei Egidijus Adomaitis, arboristas Tautvydas Kuodys, pagalbinis darbuotojas Skaidrius Juška senos pušies viršūnėje, nupjovę ją maždaug 27 m aukštyje, įrengė dirbtinį lizdą žuvininkams.
Išaugino du jauniklius
Įrengta lizdo platforma tokia stipri, kad ant jos stovėjo ir apylinkes paveikslavo patys ornitologai. Praėjusiais metais žuvininkai lizdo neužėmė. O koks buvo džiaugsmas, kai šiemet žuvininkai apsigyveno specialiai jiems įrengtame lizde ir išaugino mažiausiai du jauniklius.
Ornitologas Darius Musteikis pasakojo, kad šiemet į minėtą lizdą žieduoti jauniklių nelipo dėl įvairių priežasčių: tai pirmas žinomas užimtas žuvininkų lizdas Žemaitijoje ir pirmi perėjimo metai, todėl nesinorėjo šių retų paukščių trikdyti.
Be to, labai karšta liepos pirmoji pusė, kai žieduojami jaunikliai, galėjo jiems pakenkti, sutrikdyti jų vėdinimą bei normalų maitinimą.
Kaimynai džiaugėsi klykavimu
Netoliese gyvenantys Zina ir Bronius Jokšai visa vasarą girdėjo džiugius žuvininkų klykavimus, paveikslavo virš sodybos skraidančius retus saugomus paukščius.
„Apsilankiusi prie lizdavietės rugpjūčio 9 dieną nebemačiau ir nebegirdėjau žuvininkų. Matomai jie pasitraukė prie vandens telkinių, kur mokina jauniklius savarankiškai maitintis“, - rašė parko ekologė Marija Jankauskienė.
Dar vienas dirbtinis lizdas žuvininkams 2019 metais įrengtas Paburgės kraštovaizdžio draustinyje. Šiemet jis buvo lankytas, matėsi įdėtos kelios šakos, bet jame neperėta.
Tikimasi, kad šie visoje Europoje nykstantys paukščiai apsigyvens ir antrajame lizde, kurį kaip ir užimtąjį iš gyventojų pajamų mokesčio įrengė Lietuvos ornitologų draugija.
Žuvininkai yra labai reti paukščiai, manoma, kad Lietuvoje gyvena apie 30-40 porų.
Saugoma rūšis
Rūšis įrašyta į Europos Bendrijos Paukščių direktyvos I priedą ir į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvininkų apsaugai išskirti Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų miškai.
Pagal Miško kirtimo taisykles 200 m spinduliu apie lizdavietę draudžiami pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai. Žuvininkai prieraišūs pasirinktai lizdavietei, tame pačiame lizde gali gyventi daug metų.
Lizdą kriauna iš sausų šakų, gūžtai naudoja samanas, sausą žolę ar žievę. Perėjimui subręsta trečiais gyvenimo metais.
Kadangi žuvininkai įsikūrė Ilgio botaniniame – zoologiniame draustinyje jiems trikdžių perėti beveik nėra, svarbu lizdinėje teritorijoje nesilankyti nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio pradžios.
Be to jie vengia jūrinių erelių kaimynystės, nes šie yra žymiai didesni už žuvininkus.
