Tuo tarpu dėl žaibiškai blogėjančios epidemiologinės situacijos artėjantis šventinis Kalėdų laikotarpis bei žiemos atostogos, tikėtina, vėl bus kitokie – be gausios artimųjų kompanijos ir uždarytomis sienomis. Ar įsigaliojus karantinui ir vis griežtėjant apribojimams šventinis atostogų sezonas Lietuvoje apskritai bus įmanomas?
Dėmesio centre – aiški komunikacija dėl saugumo
Remiantis žiniasklaidos tyrimų ir analizės įmonės „Mediaskopas“ duomenimis, kaip ir pavasarį, šiuo metu žiniasklaidoje fiksuojamas ryškus su Covid-19 susijusios informacijos kiekio augimas. Skaičiuojama, kad šia tema publikuoti pranešimai sudaro apie 27 proc. informacinio srauto Lietuvoje.
„Pastebime, kad žiniasklaidoje vyraujantis informacinis fonas, susijęs su karantino įvedimu, atsirandančiais papildomais apribojimais ir saugumo reikalavimais, jau dabar sėja nerimą poilsiautojų pasąmonėje. Tai atspindi ir publikuoti pranešimai, kuriuose, pavyzdžiui, Palangos turizmo atstovai fiksuoja poilsiautojų atšaukiamas išankstines viešbučių rezervacijas. Panašaus turinio pranešimų apie anuliuojamas rezervacijas buvo pasirodę ir pavasarį, pirmojo karantino pradžioje“, – duomenis komentuoja „Mediaskopo“ analitikė Agnė Kavaliauskaitė.
Komunikacijos agentūros „Berta&“ projektų vadovės Gretos Lopetkaitės teigimu, toks poilsiautojų elgesys yra natūrali reakcija į šalyje susidariusią situaciją. „Viena vertus, tai parodo visuomenės sąmoningumą, kad susirgimams įgavus tokį mastą kur kas saugiau atisakyti visų numatytų nebūtinų išvykų ir pramogų. Kita vertus – tokį elgesį nulemia ir visuomenėje įsivyravusi panika bei išgąstis dėl situacijos neapibrėžtumo. Tad vienareikšmiškai viešbučių ir kitų turizmo sričių atstovams svarbiausia užduotis – nuraminti savo klientus, aiškiai komunikuojant apie pasikeitusias taisykles, jų teikiamų paslaugų saugumą ir taikomas galimo Covid-19 plitimo suvaldymo priemones“, – dalijasi įžvalgomis G.Lopetkaitė.
Pasak jos, šaltuoju sezonu lietuviai buvo įpratę ilsėtis poilsį be rūpesčių garantuojančiuose pietų kurortuose ar leistis į nuotykius slidinėjant kalnuose. Orientavimasis į šį segmentą taip pat leistų šalies miestams ir kurortams bent iš dalies užsitikrinti trūkstamus poilsiautojų srautus.
Ir nors šiemet Kalėdos bei Naujieji metai bus kitokie, didieji šalies miestai pabrėžia, jog koronaviruso pandemija šventinio džiaugsmo iš gyventojų neatims. Pavyzdžiui, sostinėje įprasto Kalėdų eglės įžiebimo ir šventinio koncerto nebus, tai, kaip teigia organizatoriai, pakeis televizinis formatas. Šventinio laikotarpio metu miesto eglę ir kalėdinį miestelį apžiūrėti gyvai bus galima, tačiau griežtai reguliuojant lankytojų srautus. „Džiugu, kad šventės organizatoriai, atsižvelgdami į visuomenės saugumą, koreguoja šventines programas ir jau dabar apie tai aktyviai komunikuoja“, – pastebi G.Lopetkaitė.
Pravers vasarą išmoktos pamokos
Ruošiantis žiemos atostogų sezonui Lietuvoje, šalies miestams bei kurortams pravartu prisiminti dar vasarą išmoktas pamokas. Aktyvi ir strategiškai suplanuota didžiųjų miestų komunikacija nulėmė tai, jog 2019 m. vasarą žiniasklaidoje pirmavę pagrindiniai turizmo centrai – Palanga ir Neringa – šiais metais iš sąrašo viršūnių buvo išstumti.
„Vilniaus ir Kauno konkurencija su tradiciniais vasaros kurortais dėl poilsiautojų dėmesio aiškiai atspindėjo ir žiniasklaidoje. Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgti kurortiniai vasaros miestai 2020 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais turizmo kontekste iš viso minėti 7289 pranešimuose. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojamas net 9,3 proc. informacijos kiekio augimas“, – pabrėžia A.Kavaliauskaitė.
„Mediaskopo“ duomenimis, šalies didmiesčiai ne tik buvo minėti daugiau, bet ir patys komunikavo kur kas aktyviau. „Vilniaus ir Kauno paminėjimai turizmo kontekste sudarė apie 25 proc. visų šią vasarą publikuotų pranešimų. Šalies sostinės paminėjimai, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 108 proc., o Kauno paminėjimai siekė 76 proc. augimą. Tuo tarpu Palangos ir Neringos paminėjimų kiekis šią vasarą sumenko po 10 procentų“, – apibendrina A.Kavaliauskaitė.
Pastebima, kad Kauno miestą pagal paminėjimų žiniasklaidoje skaičių į pirmąją poziciją iškėlė vasarą aktyviai plėtojama komunikacijos kampanija „It‘s Kaunastic“. Tuo metu Vilnius pritraukti žiniasklaidos ir lankytojų dėmesį siekė kryptingai komunikuojamomis Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ iniciatyvomis.
Nemažą indėlį Vilniaus, kaip saugios ir patrauklios vasaros atostogų krypties, ypač tarp kaimyninių šalių, įvaizdžiui turėjo ir „European Best Destinations“ įvertinimas – Lietuvos sostinę, atslūgus pirmajai Covid-19 bangai, pripažinęs viena saugiausių vietų atostogauti.
„Šis vasaros sezonas puikiai parodė, kaip į netipišką situaciją skirtingai reagavo mūsų šalies miestai ir kurortai. Kol didmiesčiai kaip įmanydami stengėsi tapti atostogų sostinėmis, tradiciniai kurortai, regis, nusprendė nepersistengti. Vilnius ir Kaunas, kad pritrauktų daugiau lankytojų, laikėsi nuoseklios komunikacijos strategijos ir garsiai pasakojo apie šiuose miestuose siūlomas saugias vasaros pramogas. Tuo metu Palanga ir Neringa, įvertinusios ir taip rekordiškus poilsiautojų srautus, komunikaciją paliko kone savieigai, pasikliaudamos vien vasarišku oru ir jūra. Laimei, kad oras šią vasarą Lietuvos pajūryje pasitaikė išties neblogas“, – komentuoja „Berta&“ projektų vadovė.
Matomumą didina ir partnerystės
Išaugęs vietinis turizmas vasarą taip pat atskleidė, kad poilsiautojų dėmesį traukia ir mažiau pažinti, tačiau unikalias pramogas galintys pasiūlyti Lietuvos miesteliai, tokie kaip Zapyškis ar Kulautuva. Remiantis „Mediaskopo“ duomenimis, Kulautuvos paminėjimas 2020 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais išaugo net 123 proc., o Zapyškio – 93 procentais.
Ir nors bendrame informacijos sraute abu šie miesteliai užėmė tik apie 3 proc. visų pranešimų, lyginant šios ir praeitų metų vasaros paminėjimų skaičiaus pokytį, galima įžvelgti tendencingą augimą. „Analizuodami Zapyškio ir Kulautuvos paminėjimus žiniasklaidoje, taip pat pastebėjome, kad Kauno rajone įsikūrę miesteliai neretai minimi tuose pačiuose pranešimuose, kuriuose minimas ir pats Kaunas. Tai atspindi ne tik Kauno ir šių miestelių partnerystę, organizuojant bendras turizmo pramogas, pavyzdžiui, pasiplaukiojimą katamaranu, bet kartu ir Kauno plėtojamos komunikacijos įtaką šių miestelių matomumui žiniasklaidoje“, – pastebi G.Lopetkaitė.
Jai antrina ir „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė, pabrėždama, kad autentiškumu išsiskiriančius mažesnius miestelius garsina, o kartu ir bendrą komunikacijos srautą didina nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vykdoma komunikacija: „2020-ųjų vasarą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Keliauk Lietuvoje“ paminėjimų skaičius žiniasklaidoje augo net 35 proc. O štai dažniausiai pačios agentūros komunikuotos žinios apėmė dalijimąsi autentiškais, poilsiautojų iš Lietuvos dar neatrastais lankytinais maršrutais.“
