Latvijoje Vidurvasario šventė kaip ir Lietuvoje paskelbta valstybine švente ir visuotine nedarbo diena. Jau birželio 22 d. Latvijos keliuose ženkliai suintensyvėja eismas – visi iš miestų važiuoja į kaimus, kur ir smagiausia švęsti Vidurvasarį. Šios šventės tradicijos siekia žilą pagonišką senovę – jau tais laikais trumpiausią metų naktį būdavo išskirtinai pagerbiamas latvių pagonių vaisingumo ir saulės dievas Janis.
Kaimuose Vidurvasario šventės dieną – tikras sujudimas. Moterys tvarko namus ir ruošia vaišes (būtini Vidurvasario šventinio stalo atributai – kelių rūšių sūriai ir alus), vyrai rūpinasi laužavietėmis, turėsiančiomis degti visą naktį , o vakarui atėjus iš visur aidi latvių liaudies dainos, šokami rateliai, pagal senovinius papročius, poros šokinėja per lauželius, kad ugnis ir šviesa užtikrintų jų šeimų vaisingumą. Jeigu kas nors nerado žydinčio lauko ar neturėjo laiko jo ieškoti, vainiką gali nusipirkti pakelės turgelyje. Lauko gėlių vainikai skirti merginoms, ąžuolų – Janiams. Sakoma, kad kiekvienas latvis pažįsta ne mažiau kaip 50 Janių, be to, vainikas uždedamas ir Janio tėvui, tad vainikuotųjų prie laužo būna ne vienas. Sodybos papuošiamos berželiais, apkaišomos ir parduotuvės, degalinės, pašto dėžutės.
Panašiai kaip lietuviai, latviai Lyguo-Janio naktį taip pat ieško paparčio žiedo. Pasak latviškos legendos, tas, kuriam kada pavyks jį rasti, galės suprasti visų gamtoje esančių gyvybių kalbas. Kaip ir lietuviams, latviams kol kas žiedo rasti nepavyko, užtat sekasi didinti gimstamumą vasario-kovo mėnesiais, mat paparčio žiedo nuo senų senovės jaunuoliai traukia ieškoti poromis.
Dar vienas išskirtinis Vidurvasario šventės renginys Latvijoje – birželio 24-ąją Kuldigoje rengiamas Nudistų maratonas, kuriame gali dalyvauti visi norintys, nepaisant nei lyties, nei amžiaus. Maratono dalyvius saugumo sumetimais lydi policijos ekipažas, o po bėgimo šventės organizatoriai juos vaišina alumi.
Švęsti Lyguo Janį kartu su latviais, ypač kaimo vietovėse – nepamirštama atrakcija, kurią tikrai verta bent kartą išmeginti.
Išmėginti senuosius Latvijos papročius gali kiekvienas. Rygoje, Etnografiniame muziejuje po atviru dangumi ir kitur svečiai mielai kviečiami įsitraukti į tradicijas ir mokytis senųjų amatų. Galima mokytis tradicijų ir dainų, kad per saulėgrįžą gyviau įsijaustumėte į trumpiausios metų nakties misteriją. Etnografiniame muziejuje po atviru dangumi dažnai demonstruojami senieji amatai ir kiekvienas gali jų pramokti.
Rygoje per Jonines arba Lyguo vyksta net keletas masinių švenčių: prie Dauguvos upės, Dzegužkalne, Juglos etnografiniame muziejuje po atviru dangumi. Viešasis transportas važinėja visą naktį, veža nemokamai, taigi norint įmanoma keliauti iš renginio į renginį.
Unikali Latvijos folkloro vertybė yra iki mūsų dienų išlikusi daugybė dainų – į šias liaudies dainas nėra panašių niekur kitur pasaulyje. Tai keturių eilučių dainos, kurių neįmanoma tiksliai išversti į kitas kalbas. Jos yra ir lyriškos, ir šmaikščios, ir filosofinės, panašios į aforizmus, ir kupinos tūkstantmečių senumo pasaulėžiūros. Dabar latvių dainų spinta su daugiau nei dviem milijonais dainų yra tikras nacionalinis turtas – UNESCO ją įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
O nuo 1873 m. Latvijoje vyksta ir Visuotinė latvių Dainų ir šokių šventė, kurios metu saviveiklos kolektyvai iš visų Latvijos pakraščių kartą per ketverius metus suvažiuoja į Rygą, kad susijungtų į milžinišką bendrą chorą arba šoktų liaudies šokius. Šiemet ši šventė prasidės birželio 30-ąją.
O birželio 25-ąją Rygoje prasidės Tarptautinė buriavimo regata „The Tall Ships Races 2013“. Šiemet Ryga įtraukta į tarptautinės organizacijos „Sail Training International“ organizuojamą buriavimo regatą. Maršrutas drieksis per Orhusą (Danija), Helsinkį (Suomija), Rygą ir Ščeciną (Lenkija). „Tall Ships Races“ yra didžiausia bendras buriavimo ir jachtų regata pasaulyje, kurioje kiekvienais metais dalyvauja maždaug 80-100 laivų.
