Žemaičių alko prieigas tvarkyti imtasi vos atšilus orams – kopa sutvirtinta žabtvorėmis, atsižvelgiant į pėsčiųjų pamėgtus vaikščiojimo maršrutus, nutiestas per kopą link jūros vedantis medinis takas.
Šiuo metu miestą tvarkančios UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai triūsia kopos papėdėje esančioje aikštelėje – čia pilama skalda, kad atvykusiems automobiliais nereikėtų savo transporto priemonių statyti ant žolės.
Netrukus naujais bus pakeisti ir dauguma alkakalnyje įrengtų ąžuolinių stulpų. „Naujais mediniais stulpais Žemaičių alke trys senieji buvo pakeisti gegužės viduryje, o visus susidėvėjusius stulpus planuojama atnaujinti iki Joninių“, – sakė Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė.
Ąžuolinius rąstus, reikalingus naujiems Žemaičių alko stulpams išdrožti, neatlygintinai pasiūlė žemaičių istorijai ir kultūrai neabejingi gyventojai Egidijus Jokūbauskas ir Gytis Tijūnėlis. „Kalno tvarkymo darbai vykdomi pagal profesoriaus Vlado Žulkaus rekomendacijas, kurios pateiktos po Žemaičių alko kalno apžiūros – profesorius vertino Žemaičių alką kaip Birutės kalno XIV/XV a. alkvietės, paleoastronominės observatorijos, natūralaus dydžio kopiją“, – kalbėjo V. Skeberdytė.
Žemaičių alkas – bene labiausiai lankomas turistinis objektas Šventojoje. Ši vieta garsi tuo, kad yra įrengta pagal viduramžiais (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus kūnų stebyklos modelį – pagal ant alkos kalno įrengtų medinių stulpų, kurių kiekvienas atitinka Baltų mitologijos dievų ir deivių vardus, metamus šešėlius galima nustatyti kalendorinių švenčių datas.
Žemaičių alkas 1998-aisiais įrengtas Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus iniciatyva. Dvylika stulpų ant kopos įrengti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Jie sustatyti, remiantis Klaipėdos universiteto profesoriaus archeologo Vlado Žulkaus atliktų Birutės kalno tyrinėjimų medžiaga.
Ant kopos kasmet vyksta įvairių kalendorinių švenčių (Jorės, Rasų, Mildos dienos ir kt.) minėjimai, susiėjimai.
