Štai tas tiltas, kuris šiandien galėjo būti dar lankomesnis už Palangos. Tiksliau – tai ne tiltas, o pietinis Šventosios uosto molas. Gal jis niekada nebuvo skirtas pramogai, tačiau 1939-aisiais į jūrą driekėsi 780 metrų.
Dabartinio Palangos tilto ilgis – 470 metrų. Pastarasis taip pat iš pradžių buvo statytas kaip mažas plytų uostas, prieplauka pakrauti ir iškrauti kroviniams.
Dabar, skrendant virš Šventosios jūros tilto, bandai prisiminti, kada čia vaikščiojo poilsiautojai? Kada žmonės rinkosi lydėti saulę ir žvejų laivus?
Buvo auksiniai Šventosios laikai, tačiau tai nebuvo turistai ar pramogautojai. Čia vyrai krovė į laivus prekes, o moterys akis pražiūrėdavo, belaukdamos savo vyrų ir mylimųjų iš žvejybos ar tolimų kraštų.
Dabar iš šios didingos prieplaukos yra likę tik griaučiai, kuriuose karaliauja jūros paukščiai. Tai galite pamatyti Irmanto Gelūno iš paukščio skrydžio užfiksuotuose vaizduose.
Kai pamatai tokią statinio didybę, supranti, jog čia negalėjo būti kokia eilinė vietinio turčiaus pramoga. Istoriniai šaltiniai teigia, kad šis molas iš esmės buvo pastatytas apie 1923-1926 metus, šalį valdant prezidentui Aleksandrui Stulginskiui.
Antrojo pasaulinio karo metais čia švartavosi Lietuvos mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“, užplaukęs ant minos 1945-aisiais ir nugrimzdęs Suomių įlankoje.
Beje, istorikai teigia, kad uostas Šventojoje veikė jau prieš 1000 metų, o prieš 500 metų buvo nemenkas ir dar plėtėsi. 1655 metais Švedijos karalius Karolis X Gustavas užėmė uostą. Nuo tada Šventoji tapo rimtu konkurentu Klaipėdai ir Karaliaučiui.
Galima sakyti, kad atkutusi Šventoji XVII amžiuje ir išgyveno savo aukso laikus.
Vėliau uostas pajuto, kas yra tikras žemaitiškas pavydas. 1639 metais, pakurstyti Vladislovo Vazos, žemaičiai sugriovė čia veikusią anglų prekybos kontorą. Klaipėda atsikvėpė.
1701 metais Šventosios uostą sugriovė patys švedai, kuriuos šiam reikalui pasamdė Ryga. Užvertė uostą akmenimis, taip užtverdami kelią laivams ir nukreipdami laivų srautus į Rygą.
Lietuvai Šventoji atiteko tik 1921 metais. Beveik visą laiką, iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios, buvo statomas uostas, kuris naujų aukso laikų taip ir nesulaukė.
Pastaraisiais metais buvo daug kalbų apie istorinio uosto atkūrimą bei Europos milijonus, tačiau viskas baigėsi Beždžionių tilto palopymu.
Beje, Šventosios tilto į jūrą nerasite oficialiuose lankomų objektų sąrašuose, nors juose tikrai bus prie pat stovinti skulptūra „Žvejo dukros“.
Tikėtina, kad uosto atkūrimas prikeltų Šventąją iš turistinio letargo, nes vargiai gelbėja ir pačios linksmiausios Joninės. O gal kažkas ir dabar nenori Šventosios konkurencijos?
Keletas faktų iš uosto istorijos
1679 m. Šventojoje stovėjo 45 sodybos, miestelio gyventojai mokėjo mokesčius už 21 valtį.
1685 m. pirkliams buvo suteikta prekybos laisvė ir teisė statyti uostą ir miestą, kuris šaltiniuose minimas Janmarienburgo pavadinimu.
1927 m. įrengtos krantinės. Vietos žvejai per metus sugaudavo iki 300 tonų žuvies.
Šiaurės karo metu 1701 m. devyni Švedijos karo laivai užvertė įėjimą į Šventosios uostą akmenimis.
1923 – 1925 m. buvo pastatytas 380 m ilgio pietinis, o 1926 m. – 228 m ilgio šiaurinis molai su 60 m pločio vartais.
1938 m. Lietuvos laivyno jūrų leitenanto V.Kuizino memorandume dėl Lietuvos pajūrio gynybos siūloma 1940 m.pradėti statyti Šventosios karo uostą.
1939 m. pradėtas III uosto statybos etapas ir statomas pietinis molas, o 1940 m. pradėta ir šiaurinio molo statyba. Pietinis molas – 780 m, jis baigėsi 7,5 m gylyje. Įrengti 6 m gylio vidiniai baseinai.
