Ar miestas išliks svečio širdyje, ar jis daugiau nebegrįš – nulemia toli gražu ne vienas veiksnys. Svetingumo balų „matuoklis“ įsijungia vos nusileidus oro uoste ar kirtus šalies sieną, o kriterijų daugybė – nuo vietinių bendravimo, gastronominių patirčių, viešnagės įspūdžių, estetinio reginio iki gido šypsenos.
Svetingumui ribų nėra, taigi jį skatindamas Vilnius jau dešimtmetį renka savo svetingiausius. Šiemet siūloma balsuoti už svetingiausią viešbutį, trumpalaikės nuomos namus (airbnb), restoraną, barą, vietą kavos puodeliui, lankytiną vietą, iniciatyvą ir gidą (balsuoti galite spustelėję čia).
Apie Vilniaus svetingumą kalbamės su 2018 metų svetingiausia sostines gide L.Dusevičiene.
Jeigu Europos mastu, trys Baltijos šalių sostinės – Vilnius, Ryga ir Talinas turi labai skirtingas spalvas, tikina gidė. Pašnekovė pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos sostinėje dar nėra didžiulių turistų srautų, kas palieka Vilniui jaukumo.
„Dėl to iš tiesų labai džiaugiuosi. Turistų daugėja, ir tai yra gera, tačiau jei būtų tokiais didžiuliais kiekiais, miestas prarastų žavesio“, – svarsto L.Dusevičienė. Tiesa, gidė atkreipia dėmesį, kad Vilnius itin sparčiai pradėjo keistis pastaraisiais metais – akivaizdus jo gyvumas, aktyvumas, judesys, kas vasarą išryškėja dar labiau. Miestas tiesiog dūzgia.
– Kasdien bendraujate su turistais, žinote jų poreikius. Kas jiems sudaro svetingo miesto įvaizdį?
– Pirmiausia, turiu pasakyti, kad labai keičiasi ir patys turistai. Anksčiau dažniau autobusu keliaudavo didesnės grupės, kurių maršrutai tiksliai suplanuoti, dabar turistai ir keliavimo formos keičiasi. Vis dažnėja mažesnės grupelės, pavieniai keliautojai, norintys pažinti ne stereotipinį Vilnių.
Aišku, keliaudami žmonės ieško naujo, nepatirto, išskirtinio, bet jiems svarbu ir aptarnavimo bei nakvynės kokybė. Keliautojai į Vilnių jau važiuoja kaip į šiuolaikišką miestą, tokio svetingumo iš jo ir tikisi, o visus mano išvardintus kriterijus sostinė jau puikiai ir atitinka.
– Ko keliautojai tikisi vykdami būtent į Vilnių ir kokias emocijas išsiveža?
– Dažnai į Vilnių turistai vyksa per daug nesitikėdami, gal kiek pasiskaitę internete, tačiau didelių vilčių nededa, o įspūdžių pasisemia labai daug.
Sužavi sostinės atvirumas, architektūra, jaukumas. Vilnius turi labai daug spalvų, neatrastų kampelių ir skonių, kuriuos tereikia mokėti atrasti. Mano, kaip gidės, pagrindinis tikslas ir yra toks – įsiklausyti ir stebėti, kada sužibėjo žmogaus akys, kada jis „užkibo“ ir ryšys su miestu pradėjo megztis. Labai svarbu to nepraleisti. Visi esame skirtingi, pažinimo kampai labai įvairūs, todėl labai svarbu nepraleisti momento, kai žmogus susidomėjo, išgirsti jį ir pasukti pažinimo kelią jo norima linkme. Grįžtant prie lūkesčių, Vilnius sužavi daugelį turistų, dažnas pasako „daugiau nei tikėjausi“.
– Kokį Vilnių turistui norite atskleisti būtent jūs? Gal matote, kas juos labiausiai domina?
– Šiandien mes dažnai norime matyti save tik vakarietiškais ir pamiršti praeitį. Gyventi lyg jos visiškai nebuvo. Tačiau aš pati manau, kad pamiršti istorijos, jos slėpti visiškai nereikėtų. Nemaža dalis turistų būtent jos pažinti čia ir atvažiuoja.
Esame šalis, išgyvenusi siaubingus įvykius, juos įveikusi ir tapusi tokia, kokia yra. Esame pavyzdys, kaip žmonės gali nepalūžti, kovoti ir kiek po to galime sukurti. Aš dažnai stengiuosi akcentuoti šiuos dalykus, parodyti visas mūsų puses – ir tą istoriją, kuri buvo, be kurios nebūtų dabarties, ir dabartinę miesto pusę, kuria visi didžiuojamės.
Tiesa, Vilnius dažnam yra miestas, kurio važiuojama pamatyti, pajusti, bet ne paragauti, o mes tikrai turime ko. Todėl labai skatinu ir tokio pobūdžio miesto pažinimą. Ir šiuo atveju tikrai kalbu ne apie cepelinus, ir kartais net ne visai apie mūsų tradicinę virtuvę.
Šiandien Vilniuje yra įsikūręs ne vienas restoranas, kuriame galima paragauti labai originalių patiekalų iš sezoninių gėrybių. Kartais tai būna kažkas panašaus į tradicinę virtuvę, tačiau pritaikyta šios dienos vartotojui arba atsižvelgiama į sezoniškumą, o kartais – visiškai nauji ir labai estetiškai patiekiami gurmaniški valgiai. Nereikėtų pamiršti, kad Vilnius gali pasiūlyti ir nepamirštamo saldumo. Visada turistams siūlau užeiti į „Ponių laimę“, ji iš tiesų turi kažką magiško, jungia ir senuosius laikus, ir prancūzišką virtuvę, ir šiandienos Vilnių. Bet tai toli gražu ne vienintelė vieta pasmaguriauti, galiausiai – kodėl neužsukus į šokolado kambarį?
– Gal galėtumėte pasidalinti bent keliomis Vilniaus paslaptimis – naujomis vietomis, kurias pati gal ne per seniausiai atradote ir tai naujos „top“ vietos, ir senomis, kurių neįmanoma nukarūnuoti?
– Mano nuomone tai:
- VU varpinės bokštas, iš kurio matyti harmoninga ir darni Vilniaus plėtra saulės kryptimi
- nuo Pilies ant kalno iki stiklo ir plieno bokštų kitoje upės pusėje
- Stiklo kvartalas su 5 gatvių sankryža ir lietuviško kūrybiškumo proveržiu
- Senas sodas tarp Šv. Kotrynos ir Visų Šventųjų bažnyčių ir vienuolynų griuvėsių
- A.Kmieliausko Šv. Kristoforo skulptūra prie Šv. Mikalojaus bažnyčios
- S.Repšio VU Aisčių menė
– Jei turistas jūsų paklaustų, kur yra geriausia vieta Vilniuje surengti iškylą, ramiai išgerti kavos ar arbatos, ką jūs atsakytumėte?
– Jei reikėtų rinktis vieną vienintelę vietą, vis dėlto tai būtų Subačiaus kalnas saulėlydžio metu. Sustoti ir ilgai žvelgti į saulės žarose besimainančias debesų, bokštų ir kalvų spalvas. Be tikslo ir be priežasties.
Atiduokite balsą už Vilniaus svetingiausius –https://www.vilniaussvetingumas.lt/
