Būtent todėl renkantis skrydžius į vakarinę pakrantę šis oro uostas yra bene geriausias pasirinkimas – be kitų privalumų, čia yra daug automobilių nuomos punktų ir dar daug įvairiausių paslaugų, kurios turistą skatina rinktis LAX.
Los Andželas yra puikus pavyzdys to, kaip prabanga gali persipinti su skurdu. Tai nestebina, nes vos atvykęs supranti, koks didžiulis šis miestas ir kiek jame skirtingų socialinių, religinių ir etninių sluoksnių.
Los Andžele gyvena daugiau nei 140 skirtingų tautybių žmonių, čia galima išgirsti daugiau nei 200 skirtingas pasaulio kalbas. Įspūdinga.
Los Andželas yra antras pagal dydį JAV miestas, turintis beveik keturis milijonus gyventojų. Galima palyginti: šio miesto plotas yra 50 kartų mažesnis už Lietuvos, tačiau gyventojų skaičiumi, kaip matome, lenkia mus trečdaliu, todėl keliaujant per Los Andželą bei jo apylinkes rasti laisvą plotą, miškelį ar kažką panašaus į gamtą, nėra lengva.
Ta pati, bet ne tokia pati Amerika
Tik nusileidę Los Andželo oro uoste supratome, jog Amerikos rytinė nuo vakarinės pakrantės skiriasi taip, kaip Lietuva nuo Ispanijos.
Turistui be automobilio tokio dydžio mieste tikriausiai yra nelabai realu kažką pamatyti, todėl dar likus mėnesiui iki skrydžio rezervavomės automobilį – rinkomės ekonominės klasės mažai kuro vartojantį ir penkiems žmonėms skirtą automobilį.
Žinoma, tai neįprastas dalykas Amerikos keliams, bet mums, studentams, puiki išeitis ieškant pigesnio keliavimo būdo.
Automobilių nuomos punktų gausybė, ši paslauga yra populiari JAV, todėl ir kainos nėra didelės. Oro uoste yra specialios stotelės, į kurias nustatytu tvarkaraščiu atvyksta autobusai, nuvežantys tave į reikiamą nuomos punktą.
Geras oras, palmės, galingas amerikietiškas automobilis ir sklindanti lietuviška muzika jame. Atostogos prasideda!
Viską rasti labai paprasta ir net ir tokio dydžio oro uoste, turinčiame devynis terminalus, labai patogiai suplanuota. Turistas čia – svarbus klientas, nešantis milžiniškas pajamas, tad juo rūpinamasi.
Atvykstame į nuomos punktą, pateikiame dokumentus, viskas kaip ir gerai, tačiau darbuotojas siūlo mums vis tik nueiti iki garažo bei apžiūrėti kitus automobilius, kurie galbūt labiau mums patiks.
Prieš akis mums stovi siūlomi „Ford Mustang“, „Dodge Challanger“ ir kiti Amerikos galiūnai. Beje, visi naujausių metų ir su nuleidžiamu stogu bei galingiausiu tos serijos varikliu. Kas gali būti geriau, riedant po Kalifornijos saule?
Širdis sako imti vieną iš šių, tačiau protas vis liepia atsisukti į kampe liūdnai stovintį ekonominės klasės automobilį, kurį ir buvome rezervavę, nes kainų skirtumas – dvigubas.
Nugalėjo protas. Tačiau einant pasirašyti nuomos dokumentų mums, kaip paskutinis variantas, pasiūlomas „Dodge Charger“ – 2015 metų, 3,6 l variklis.
Jame telpa penki žmonės bei keletas lagaminų. Ilgai nemąstę sakome „YES“ šiai baltai gulbei ir jau po keliolikos minučių su plačia šypsena veide išriedame į Los Andželo gatves su šiuo amerikietišku laiveliu.
Nors pinigines paploninome daugiau, nei kad buvome suplanavę, tačiau plati šypsena veide ir jausmas, riedant Los Andžele su šiuo automobiliu, nustelbia viską. Geras oras, palmės, galingas amerikietiškas automobilis ir sklindanti lietuviška muzika jame. Atostogos prasideda!
Ką daryti, jei esi šeštoje juostoje, ir tau reikia sukti į dešinę? Įdomus išbandymas.
Keliai Los Andžele yra vieni iš sudėtingiausių Amerikoje. Ne dėl blogos infrastruktūros, bet dėl žmonių skaičiaus tokio dydžio mieste.
Įsivaizduokite: važiuojate šešių eismo juostų keliu (į vieną pusę!) ir visomis eismo juostomis eismas labai intensyvus bei visi palaiko maksimalų leistiną greitį.
Ką daryti, jei esi šeštoje juostoje, ir tau reikia sukti į dešinę? Įdomus išbandymas.
Los Andželas yra suskirstytas į daugybę miesto rajonų, iš kurių žymiausi yra Beverli Hilsas, Holivudas, Santa Monika, Long Byčas, Venecijos paplūdimys. Pastarieji trys yra su žymiausiais Los Andželo paplūdimiais, kuriuose kadaise buvo filmuojamas „Gelbėtojai“ serialas.
Venecijos paplūdimys prikėlė filmuose matytus vaizdus
Skrydis buvo ilgas – 6 val., per pastarąją parą miegota tik pora valandų, todėl nusprendžiame, jog pirmąją dieną praleisime Venecijos paplūdimyje.
Venecijos miestelis buvo įkurtas 1905 metais tabako milijonieriaus Abboto Kinney'aus. Buvo siekiama, kiek įmanoma tiksliau, atkurti Itališkos Venecijos grožį. Žinoma, iki šių dienų, be pavadinimo, mažai kas išlikę panašaus su tikrąja Venecija.
Atvykę į Venecijos paplūdimį pamatome tai, ką kadaise matėme per amerikietiškus serialus – milžiniškos bangos, žydras vanduo, platūs paplūdimiai, kuriuose galima sutikti tiek hipių subkultūroje užstrigusius veikėjus ar ramiai paplūdimyje knygas beskaitančius senjorus, tiek žavias paneles trumpais sijonais, riedančias riedučiais pėsčiųjų taku palei paplūdimį.
Jei matėte filmuose šiuos paplūdimius bei pėsčiųjų takus, tai realybėje viskas taip pat – kas su riedlente, kas su dviračiu, o kas su riedučiais.
Kalifornija yra kraštas, kuriame žmonės savo kasdieninį rūpesti sugeba užgožti žemiškais malonumais.
Vieni ant kranto džiaugiasi malonumais, kiti vandenyje su banglente gaudo bangas. Laisvės ir ramybės oazė.
Ir nesvarbu, jog aplinkui sukiojasi dešimtys benamių, kurie amerikiečiams jau nebekelia nuostabos, kad tiek skirtingų asmenybių gali sutikti vienoje vietoje – viskas dvelkia ramybe.
Ošiantis Ramusis vandenynas, saulė ir šypsenos žmonių veide leidžia suvokti, jog Kalifornija yra kraštas, kuriame žmonės savo kasdieninį rūpesti sugeba užgožti žemiškais malonumais. Kaip Bobby McFerrinas dainavo: „Don‘t worry be happy“.
Tą pačią dieną dar užsukame į Santa Monikos miestelį, kuris labai panašus į Venecijos paplūdimį, tačiau žėrintis kiek didesne prabanga bei turintis daugiau naktinio gyvenimo pramogų.
Pavakare pajudame link 1935 metais duris pravėrusią ir lig šiol sėkmingai veikiančią Grifito observatoriją, esančią Grifito parke – vienas iš aukščiausių taškų Los Andžele, nuo kurio atsiveria įspūdinga naktinė miesto panorama.
Milijonai turistų per metus važiuoja čia vien tam, jog pamatytų neįkainojamą vaizdą – šviesose paskendusį naktinį Los Andželą. Sunku nupasakoti vaizdą, tačiau galite pabandyti įsivaizduoti, kaip nuo aukščiausio taško žvelgi į naktinį miestą, kuriame gyvena beveik 4 milijonai žmonių ir net mažiausiame dangoraižio langelyje žybsi šviesa.
Šlovingasis Holivudas
Kitos dienos tikslas – Los Andželo rotušė, Žvaigždžių alėja, Holivudas, „Rodeo drive“, „Universal“ studija.
Veiklos daug, o turime tik vieną dieną, nes jau kitą turime pajudėti link San Diego – kaip sako vietiniai – tikrosios Kalifornijos.
Įeinant į pastatą prasilenkiame su Kuklusklano aprangą primenantį apdarą vilkintį asmenį – kūgio formos kepurė, dengianti visą veidą bei visas apdaras be jokių tarpų, kuriame paliktos skylės tik akims. Mums kyla įvairiausių minčių.
Keliamės anksti ryte ir judame link rotušės. Beje, mūsų kompanija gausėja, čia susitarę susitinkame su porele iš Čekijos, su kuriais dirbome jau antrą vasarą Amerikoje.
Šiame pastate įsikūrusi ir miesto valdžia bei meras, todėl patenkant į jį reikia praeiti nemažą apsaugos patikrinimą. Įdomus atvejis nutiko įeinant, kuris tikriausiai geriausiai atvaizduoja amerikiečių tolerantiškumą įvairioms kultūros bei religijoms.
Įeinant į pastatą prasilenkiame su Kuklusklano aprangą primenantį apdarą vilkintį asmenį – kūgio formos kepurė, dengianti visą veidą bei visas apdaras be jokių tarpų, kuriame paliktos skylės tik akims. Mums kyla įvairiausių minčių.
Ne apie to asmens religiją ar dar kažką, o kaip įmanoma taip apsirengus patekti į tokį pastatą?
Kaip bebūtų, einame į vidų, praeiname pro apsaugą, ant mūsų užklijuojami lipdukai, žymintys jog esame tik svečiai šiame pastate, ir kylame aukštyn.
Prisipažinsiu, kad dieną Los Andželas iš viršaus primena įprastinį JAV didmiestį su daug dangoraižių – vieną kartą pamatai ir užtenka. Iš apačios šis miestas dieną atrodo kur kas įspūdingiau.
Į akis krenta ir benamiai – atrodo, kad jie gyvena visur. Einant link įėjimo į miesto rotušę prasilenkiame su dešimtimi benamių, tiesiog besidžiaugiančių popietės miegu prie pat miesto rotušės esančioje pievelėje.
Pabandžiau įsivaizduoti, jog Vilniuje prie savivaldybės gulėtų kelios dešimtys benamių ir jų niekas nedrausmintų. Tikriausiai tai neįmanoma. O štai JAV tai – kasdienybė. Tiesa, benamiai čia, ir Lietuvoje taip pat skiriasi.
JAV dažnas benamis vaikšto su kiek apskurusiu kostiumu ar seniai madą pralenkusiais džinsais bei kitais drabužiais, reto veidas išbrinkęs nuo alkoholinių gėrimų. Pavadinkime juos inteligentiškais benamiais.
Pasiekėme dar vieną savo tikslą – Holivudą, kuriame yra ne tik žymusis Holivudo ženklas, tačiau ir šlovės alėja, kur savo žvaigždę yra palikusios visos bene žymiausios kino ir muzikos asmenybės – viso 2500 žvaigždės, nusidriekusios 2,1 kilometro ilgio Holivudo bulvaru.
Pats Holivudo bulvaras tėra ilga gatvė su daugybe mažų parduotuvėlių bei restoranų – įprastinė didmiesčio gatvė.
Žinoma, tikėjomės čia išvysti daug žėrinčių ir prabangių parduotuvių bei restoranų, tačiau netrukus supratome, jog tai eilinė ir niekuo neišsiskirianti Amerikos gatvė su šaligatvyje įspaustomis žvaigždėmis.
Vis dėlto jausmas smagus, kuomet žinai, jog stovi prie žvaigždės, kurią kadaise atidengė Michaelis Jacksonas ar senatvės nepripažįstanti Jenniferė Aniston, tačiau šiai vietai trūksta aplinkos, kuri pastiprintų tą vaizdinį.
Pats Holivudo bulvaras tėra ilga gatvė su daugybe mažų parduotuvėlių bei restoranų – įprastinė didmiesčio gatvė.
Bene lankomiausia Holivudo vieta – žymusis Holivudo ženklas, pastatytas 1923 metais bei matytas daugybėje filmų. Privažiuoti prie pat ženklo neleidžiama dėl saugumo, kadangi ženklas stovi ant šlaito – visa teritorija yra apjuosta tvora bei nuolatos stebima vaizdo kameromis. Kita vertus, visas grožis atsiveria žvelgiant į šį ženklą iš tolo.
Ženklas turi ir tragiškų įvykių – 1932 metais nusižudė nuo H raidės nušokusi britų aktorė Pegė Entwistle
Oficialiai skelbiamų maršrutų bei vietų, iš kur geriausiai galima pamatyti ženklą bei nusifotografuoti nėra, tad tenka kliautis internete rastais adresais be konkrečių instrukcijų.
Vedami „Google“ žemėlapių privažiuojame arčiausiai, kiek įmanoma. Vaizdas iš tiesų įspūdingas – kiekviena raidė yra 15 metrų aukščio ir 9 metrų pločio.
Nors ženklas nuolatos stebimas, tačiau vis tiek atsiranda nutrūktgalvių, norinčių prieiti prie pat. Tokius veikėjus iškart išvaiko policija, o už tai gali gauti ir areštą. Beje, ženklas turi ir tragiškų įvykių – 1932 metais nusižudė nuo H raidės nušokusi britų aktorė Pegė Entwistle.
Toliau judame link „Universal“ studijos parko. Deja, bet dėl laiko stokos į vidų neužeiname, nes tam reikia visos dienos, o ir bilieto kaina didelė – beveik 100 dolerių žmogui.
Tačiau galime pasivaikščioti šalimais esančiame „Universal“ studijos miestelyje nemokamai, aplankyti parduotuves bei pajusti kino filmų dvasią. Žymusis „Universal“ gaublys stovi būtent čia – vienas iš daugelio „būtina pamatyti“ dalykų Los Andžele.
Šįkart nepavyko aplankyti Beverli Hilso su žymiuoju Rodeo drive – 2 kilometrų ilgio gatve, kurioje yra prabanga tviskančios parduotuvės.
Čia gali pamatyti Bugatti Veyron ar kelias dešimtis Ferrrari. Šį rajoną ypač mėgsta įžymybės ir kiti turtingieji.
Neliūdime, nes žinome, kad čia dar sugrįšime. O dabar keliaujame į San Diegą – tikrąją Kaliforniją! Apie tai – kitame straipsnyje.
