Kalifornija, kurioje gausu didelių ir plačių paplūdimių, žydro vandens, palmių, stačiųskardžių bei nuo jų į vandenyną šokinėjančių ekstremalų, banglentininkų, ryklių ir dar daug visko, be ko tai tebūtų tik eilinė Amerikos valstija – viską gali rasti San Diege.
Nors vienu metu, planuojant kelionę po vakarinę pakrantę, buvome sudvejoję, ar verta vykti į šį miestą, tačiau vietinių amerikiečių raginimai nulėmė, jog San Diegas tapo vienu iš mūsų kelionės taškų. Ir neklydome – tai miestas, kurį privalai aplankyti.
Saulėtasis miestas
Kalifornija, kurioje gausu didelių ir plačių paplūdimių, žydro vandens, palmių, stačiųskardžių bei nuo jų į vandenyną šokinėjančių ekstremalų, banglentininkų, ryklių ir dar daug visko, be ko tai tebūtų tik eilinė Amerikos valstija – viską gali rasti San Diege.
San Diegą nuo Los Andželo skiria vos 200 kilometrų. Keliai platūs, greitkelyje išvažiavus iš Los Andželo eismas nėra intensyvus. Visą kelią, kuris trunka apie dvi valandas, važiuoji Ramiojo vandenyno pakrante.
San Diegas yra aštuntas pagal dydį Amerikos miestas, turintis beveik 1,4 milijono gyventojų. Jis turistų ypač mėgstamas vien dėl to, jog 300 dienų per metus saulė neapleidžia šio miesto gatvių bei paplūdimių.
Daugiau nei 300 dienų per metus saulėtų? Įsivaizduojate? Spėjame, kad sunkiai. Čia prasideda Kalifornija!
Aplankyti visas turistines vietas San Diege per porą dienų, o tiek mes jų ir teturėjome, yra misija – neįmanoma.
Miestas, skaičiuojantis savo įsikūrimą nuo 1542 metų, gausus istorinių muziejų, vesterno laikus menančiu senamiesčiu, įspūdingais karinės technikos muziejais ir neabejotinai gamta, kuri mums paliko bene didžiausių įspūdį.
Šiame mieste save atrasti gali kiekvienas – autentiškas senamiestis su senovinėmis užeigomis traukia į šį miestą užsukusius senjorus, o miesto centras su dešimtimis naktinių klubų nepalieka abejingo jaunimo.
Kuomet senamiesčio užeigos užveria duris, savo darbą pradeda miesto centre įsikūrę klubai bei restoranai. Senamiestyje per daug ramybės? Trauk į centrą, sako vietiniai.
Senamiestyje per daug ramybės? Trauk į centrą, sako vietiniai.
Keliaujant iš Los Andželo į San Diegą stojome ne kartą. Tiesiog. Nei kuro pasipildyti, nei kavos nusipirkti, o atsisėsti ir pažiūrėti Ramiojo vandenyno pakrantės vaizdų – tolumoje iš vandenyno išnyrantys didžiuliai skardžiai bei į juos besiplakančios bangos.
Pridėkime dar pravažiuojamus įspūdingus paplūdimius bei smėlio kopas.
Kai atrodo, jog laikas spaudžia ir turi skubėti link savo tikslo, nori nenori stoji vėl.
Įspūdingasis „USS Midway“ – laivas-muziejus
San Diegą pasiekėme gerokai vėliau nei kad planavome. Čia, skirtingai nuo Los Andželo, gatvės daug siauresnės ir, anot vietinių, patogiausias keliavimo būdas – viešasis transportas. Tačiau mes skubėjome, tad likome prie pirmojo pasirinkimo – automobilio.
Pirmiausia keliaujame link „USS Midway“ – didžiausio XX amžiaus Amerikos lėktuvnešio, stūksančio San Diego uoste. Dabar šis laivas išėjęs atitarnauto poilsio bei veikia muziejus.
Iš lauko laivas atrodo išties milžiniškas, o turistų skaičius patvirtina, jog šis muziejus yra bene gausiausiai lankoma vieta San Diege. Vienintelis dalykas, padedantis nepasiklysti šiame laive, tai kiekviename laivo kambaryje esančios rodyklės, vedančios link išėjimo.
Viskas įrengta taip, jog laisvai gali vaikščioti po visą laivą – netgi nusileisti į žemiausią denį. Užėjus į kiekvieną specializuotą kambarį, tarkime, lėktuvo valgyklą, pasitinka šaukštų ir lėkščių barškėjimą imituojanti muzika, o prie stalo sėdintys kareiviai-manekenai leidžia pajusti to meto karių gyvenimą.
Ant denio stovi to laikmečio žymiausi amerikiečių lėktuvai, dalyvavę įvairiausiuose karuose. Į kiekvieną iš jų gali užeiti, atsisėsti lakūno vietoje ir į valias spaudyti kiekvieną matomą mygtuką ar sukioti vairalazdę.
Netikėtas klausimas: „Gal jūs iš Kauno?“
Paskutinė stotelė muziejuje – tai ekskursija į kapitono bokštelį. Čia stovi gidas, atrodantis kaip tipinis amerikietis – žili plaukai, barzda, riebesnis pilvas ir maloniai bendraujantis.
Įdomus jausmas apima, kai išgirsti pirmą kartą matomą amerikietį lietuviškai sveikinantis, tačiau dar keisčiau pasidaro, kada iš gido sulaukiame klausimo: „Galbūt jūs iš Kauno?“
Susirinkus 20 žmonių grupei pradedama ekskursija. Tiesa, prieš tai gidas pasidomi, iš kokių šalių esame susirinkę, o čia išgirstame ir Australijos, ir Lenkijos, ir dar keleto kitų užsienio šalių pavadinimus.
Pasakę, jog mes esame iš Lietuvos, gidas su plačia šypsena veide ištaria lietuvišką „Labas“.
Įdomus jausmas apima, kai išgirsti pirmą kartą matomą amerikietį lietuviškai sveikinantis, tačiau dar keisčiau, kada iš gido sulaukiame klausimo: „Galbūt jūs iš Kauno?“
Tikrai taip! Kaip vėliau paaiškėjo, gido žmona yra lietuvė, kilusi iš Kauno, o pats gidas yra ne kartą lankęsis Lietuvoje. Beje, žinote kokį pirmą dalyką paminėjo minėdamas Kauną? Žinoma, kad „Akropolį“.
Iš tiesų smagu, kad nors esame tik trijų milijonų tauta, bet kiekviename Amerikos miestelyje sutinkame žmonių, kurie bent kažką žino apie Lietuvą ar turi ryšių su ja.
Nakvynė homoseksualų rajone
Kitas mūsų tikslas San Diege – Koronado tiltas. Jis patenka ir į gražiausių pasaulio tiltų sąrašą. Beje, šiam tiltui priklauso ir liūdnoji statistika – tai trečias tiltas Amerikoje pagal įvykdytas savižudybes nuo jo.
Koronado, tai San Diego priemiestis, turintis žymųjį Koronado paplūdimį – platus paplūdimys, klampus smėlis, kopos ir pakrantėje stūksančios prabangios vilos. Ir visa tai neabejotinai traukia turistų dėmesį.
Užsisakome kambarį jaunimo nakvynės viešbutyje, per daug nesidomėję apie tai, kokiame rajone jis yra. Svarbiausia, jog būtų netoli centras, priimtina kaina ir galimybė pasiekti savo norimas aplankyti vietas kuo greičiau. Na, viską, ko norėjome gavome.
Tačiau jau nuo pirmo žvilgsnio pastebime ant kiekvieno stulpo bei restoranų prieigų kabančios vaivorykštės vėliavas. Tai neleido suabejoti, jog apsistojome homoseksualų ypač mėgstamame kvartale.
Nesame homofobai, tačiau vis dėlto neapleido keistas jausmas, kada užėjus į barą sutikti dailiosios lyties atstovę yra tas pats, kas rasti adatą šieno kupetoje.
Pripažinsime, tikrai nesame homofobai, tačiau vis dėlto neapleido keistas jausmas, kada užėjus į barą sutikti dailiosios lyties atstovę yra tas pats, kas rasti adatą šieno kupetoje. O jei surandi adatą, tai ir ta būna ne siuvimui skirta.
Paklausus apsaugos darbuotojo, ar šiame kvartale galima rasti kitokių barų, tegauname su šypsena ištartą atsakymą: „Vyručiai, ne į tą rajoną pataikėte. Jei norite merginų, važiuokite į centrą“.
Tačiau centras mums per toli, todėl keliaujame į viešbutį ilsėtis ir ruoštis kitai dienai, nes per ją reikės pamatyti didžiąją dalį San Diego grožio, o barų aplankyti dar spėsime, juk už kelių dienų būsime jau Las Vegase!
Ryte kylame anksti, nes diena bus ilga ir privalome aplankyti dar daugiau lankytinų objektų, nei kad vakar. Pirmasis – La Jolla rajonas.
Gulėti paplūdimyje, kuomet šalia tavęs vaikšto ruoniai? Vaikščioti uolomis, kuomet milžiniškos vandenyno bangos daužosi į jas? Visa tai gali patirti būtent čia.
Ruoniai bei jūrų liūtai yra bene pagrindinis traukos centras turistams, tačiau ne mažiau visa tam nusileidžia ir gamta: didžiulės uolos, kuriomis laisvai gali vaikščioti kiek drąsa leidžia, o vienintelis dalykas tave saugantis, tai įspėjamieji ženklai ir kažkur tolumoje esanti gelbėtojų stotis, bet būtent tai ir žavi – tau suteikiama laisvė lipti, kopti, nerti.
O gyvūnams žmonų dėmesys, atrodytų, irgi netrukdo. Gali prieiti, nusifotografuoti, tik, žinoma, turi jausti atstumą, nes priėjus per arti tenka išgirsti piktą šių gyvių šnypštimą ir prašymą atsitraukti.
Viename iš paplūdimių teko matyti ruonius ir jūrų liūtus gulint per metrą nuo žmonių ir, atrodytų, visi čia suranda sau vietą, o ruonio pabudimas būna dar viena atrakcija žmonėms.
Kada jis nerangiai linguodamas juda link vandens drąsiai gali jaustis kaip įžymybė Holivude, einanti raudonu kilimu, bet, atrodytų, tai jau jam įprasta ir nuolatinis dėmesys, tai lyg eilinė diena.
Dar viena iš svajonių Amerikoje – amerikietiški kalneliai, tačiau laiko atrakcionų parkui neturėjome, nes tam reikalinga bent laisva viena diena, tad vykstame į Belmont parką, kur už 6 dolerius gali pasivažinėti amerikietiškais kalneliais. Patiko? Neabejotinai!
Šokinėjimas nuo uolų į vandenyną buvo bene labiausiai laukiama atrakcija San Diege, todėl buvome nusprendę, jog dar saulei nenusileidus vyksime prie Saulėlydžio uolų (ang. Sunset cliff). Čia ne tik geriausia vieta stebėti saulėlydį, tačiau ir populiariausia vieta šokinėjimui nuo uolų.
Nors oficialiai Kalifornijoje draudžiama ši pramoga ir už tai gali gauti nemenką baudą, tačiau būti Kalifornijoje ir to neišbandyti? Ne, tikrai negalime.
Nušokus kartą norisi dar ir dar, tačiau galiausiai pradedi suvokti, jog vandenynas yra ne jūrą, o ypatingai šiame krašte srovės bei vandens lygis keičiasi labai greitai.
Saulei nusileidus ir jau einant link automobilio, pamatėme šalia uolų vykstantį tikrą filmo verta scenarijų – bangų nuo uolų nublokštas senjoras atsidūrė apačioje uolų esančiame mažame smėlio lopinėlyje.
Nušokus paskutinį kartą pajutau, jog paliečiau dugną, o bandymas išplaukti į krantą ir užsikabinti už uolų pareikalavo kur kas daugiau jėgų, nei pirmąjį kartą.
Beje, saulei nusileidus ir jau einant link automobilio, pamatėme šalia uolų vykstantį tikrą filmo verta scenarijų – bangų nuo uolų nublokštas senjoras atsidūrė apačioje uolų esančiame mažame smėlio lopinėlyje.
Aplink jį vien tik milžiniškos uolos, o laikas bėga ne jo naudai – vanduo su kiekviena minute kyla.
Gausios policijos ir ugniagesių pajėgos sukonstravo specialų įrankį, su kuriuo buvo nuleistas gelbėtojas, o vėliau abu su senjoru užkelti į viršų. Kaip vėliau paaiškėjo, tokių nelaimėlių per savaitę čia būna ne po vieną – šalia gyvenančios vietinės panelės teigė, jog tokias gelbėjimo operacijas jos mato kasdien.
San Diegas paliko neabejotinai vieną ryškiausių įspūdžių iš visų aplankytų Amerikos miestų.
Tai miestas, kuriame gyvena tikroji Kalifornija, miestas, kuriame save gali atrasti kiekvienas, miestas, kuris neturi miego rėžimo, miestas, kurį būnant vakarinėje pakrantėje, dabar galime tai drąsiai pasakyti, privalai aplankyti.
Kita diena laukia ilga – 6 val. ryto pajudame link Zion nacionalinio parko, iki kurio beveik 800 kilometrų, tad laukia daugiau nei 7 valandų kelionė, o atvykę, tą pačią dieną dar kilsime ir į kalnus – 500 metrų aukščio Angelų viršukalnę (ang. Angels landing).
Daug nuotykių, planuotų ir neplanuotų nutikimų, tačiau apie viską jau sekančiame straipsnyje. Las Vegasas vis arčiau ir arčiau!
