Tiems, kam kilo natūralus klausimas: „Jei jūra ta pati, ko ten važiuoti?!“, pateiksime atsakymą. Dėl pajūrio miestų ir kainų.
Apie jas ir kitus savo įspūdžius iš Gdansko, Sopoto bei Gdynės detaliai pasakojo neseniai ten lankęsi Regimantas ir Monika.
Tačiau, jei galvojate, jog viskas ten pigu ir nemokama, klystate. Tikriausiai nustebsite sužinoję, kad vienas privalomų dalykų atostogaujant tiek Palangoje, tiek, pavyzdžiui, Sopote, – pasivaikščiojimas tiltu – Lenkijoje jums kainuos pinigų.
Suaugusieji už galimybę pasivaikščioti šiuo jūros tiltu turės sumokėti 8 zlotus. Vaikams iki 16 metų kaina perpus mažesnė. Keliaujantys su vaikais gali sutaupyti įsigydami šeimos bilietą.
Nepaisant to, kad yra mokamas objektas, Sopoto jūros tiltas yra visada pilnas žmonių – ne veltui jis laikomas vienu populiariausių Lenkijos pajūrio objektų. Ir ne be reikalo: 511,5 metrų ilgio statinys tituluojamas ilgiausiu jūros tiltu Europoje (palyginimui, Palangos jūros tilto ilgis – maždaug 220 metrų).
„Vos įžengus pro vartelius lankytojus pasitinka aikštė, kurioje rengiamos pramogos, yra suoliukai ant kurių įsitaisę mėgsta degintis vietiniai Sopoto gyventojai. Jiems, beje, įėjimas nekainuoja, taip pat kaip ir uosto paslaugomis besinaudojantiems laivų savininkams“, – pasakojo rugpjūčio viduryje Sopote su šeima atostogavęs Erikas.
Sopoto jūros tiltas turi kelis aukščių lygius. Galima nusileisti žemiau iki vandens.
„Čia pramogą ras vaikai, mat apačioje būriuojasi laukiniai paukščiai, besitikintys sulaukti kokio gardesnio kąsnio“, – pasakojo kaunietis.
Pasak jo, atsinešti alkoholinių gėrimų ant tilto griežtai draudžiama. „Tačiau čia veikia restoranas. Tiesa, ne pats pigiausias ir tik vienas. Tad norintiems lengvai užkąsti ir nepermokėti užkandžių geriau įsigyti prieš apsilankymą. Juolab kad prie įėjimo ant tilto įsikūrusi aibė užkandinių“, – patarimais pasidalino Sopote atostogavęs pašnekovas.
Pačioje tilto pabaigoje turistų laukia „piratų“ laivas, siūlantis 40 minučių pasiplaukiojimus Baltijos jūra. Taip pat vyksta reguliarūs reisai į Gdanską, Gdynią ir Helo pusiasalį – lenkiškąją Neringą.
Beje, palydėti saulę nuo tilto į jūrą Lietuvos pajūrio miestuose įpratę lietuviai turėtų žinoti, kad Lenkijoje to padaryti negalės.
„Dėl geografinės padėties saulė čia leidžiasi ne į jūrą, tad vakarais prie jūros lydėti saulės ateina tik pirmą atostogų dieną čia leidžiantys neapdairūs lietuviai“, – juokėsi Erikas.
2011 metais šalia medinės tilto dalies iškilo prieplauka galinti talpinti iki 100 laivų.
