Atskridus į Stambulą su grupele kitų savo skrydžio laukiančių „Turkish Airlines“ keliautojų pajudame nuo oro uosto užsakytu autobusu. Mūsų skrydžius skiria daugiau nei 10 valandų, tad „Turkish Airlines“ apgyvendina mus viešbutyje netoli oro uosto.
Kitą dieną keliamės anksti ir pajudame į Stambulo centrą užsakytu turistiniu autobusu.
Netoli Konstantinopolio hipodromo mus pasitinka su stipriu akcentu šnekantis gidas. Su juo prabėgomis aplankome pačius žymiausius turistinius objektus, bet smagiausia dalis laukia pabaigoje.
Gidas mus visą turą gundo pasakodamas apie rankdarbių gamybos prezentaciją, tačiau nuvykę suprantame, kad patekome į turkiškų kilimų pardavimo pristatymą.
Puikiai angliškai ir prancūziškai šnekantys pardavėjai mėto kilimus mums po kojomis ir bando įrodyti, kad būtent jų turimi yra geriausi.
Puikiai angliškai ir prancūziškai šnekantys pardavėjai mėto kilimus mums po kojomis ir bando įrodyti, kad būtent jų turimi yra geriausi.
Kilimais išguldytoje patalpoje užtrukę vos kelias minutes, išeiname.
Suprantame, kad už šią įspūdingą prezentaciją mes patys susimokėjome pirkdami ekskursiją.
Dar trumpai prabėgame pro Grand Bazaar turgų, kuriame mums dar kartą bando parduoti turkiškus kilimus.
Tuomet judame link oro uosto. Nuo Ugandos mus skiria tik 8 valandų skrydis.
Užstrigę Kampalos kamščiuose
Nusileidžiame ankstų rytą Entebės oro uoste, netoli Ugandos sostinės Kampalos.
Išlipus iš lėktuvo mus pasitinka drėgno ir gaivinančio oro gūsis – Ugandoje jau prasidėjęs lietingasis sezonas, tad temperatūra čia nepakyla aukščiau 28 laipsnių dieną.
Visgi po Lietuvos šalčių tai visai teigiamas pokytis.
Praeiname pasų kontrolę, kur už 100 JAV dolerių gauname turistinę vizą. Prie oro uosto išėjimo mūsų laukia Carol, kuriai per ateinančias savaites padėsime plėsti savo šeimos verslą.
Judame link vietinių nakvynės namų ir iškart krentame į lovas. Rytoj laukia pirmoji pažintis su šios šalies sostine.
Milijoninė sostinė niekada nemiega
Ugandos sostinėje Kampaloje oficialiais duomenimis gyvena beveik 2 milijonai žmonių, neoficialiais – net iki 3 milijonų. Tai – nemiegantis miestas, kuriame susikoncentravusi didelė dalis Ugandos augančios ekonomikos.
Taisyklės yra, tačiau čia jų niekas nesilaiko. Šviesoforai, regis, čia stovi tik dėl grožio.
Vos pradėję ekskursiją netrukus užstringame kamštyje. Siauromis gatvėmis grūdasi automobiliai, motociklai bei pėstieji.
Rodos, kiekvienas turi savo taisykles ir juda skirtingomis kryptimis.
Vietiniai, paklausti, kokių eismo taisyklių čia laikomasi, tik nusijuokia – taisyklės yra, tačiau čia jų niekas nesilaiko. Šviesoforai, regis, čia stovi tik dėl grožio.
Pro automobilius naršo pardavėjai, siūlantys nusipirkti obuolius, akinius bei kompaktinius diskus su naujausia Ugando-wood’o produkcija.
Pamatę mus jie apspinta automobilį tikėdamiesi kažką parduoti. Carol per kelias sekundes įsigyja akinius.
Mes gundomės ugandietiškais „Oakley“, bet galiausiai susilaikome. Be to, mašinų kolona pagaliau pradeda judėti.
Pro langus matome raudonomis dulkėmis apklotus namus ir prekybos vietas. Kol kas miestas atrodo kaip viena didelė netvarka.
Tikras ugandietis tau visada pasiūlys išgerti
Tikriausiai nemažai Lietuvių turi išankstinę nuomonę apie Afriką, ypač kai mus dažniausiai pasiekia neigiamos žinios iš šio žemyno.
Afrika yra milžiniška ir slepia daugybę skirtingų kultūrų. Tikriausiai dėl to ji ir žavi.
Neretai mes leidžiame sau apibendrinti ir vienos šalies problemas priskirti visam regionui.
Afrika yra milžiniška ir slepia daugybę skirtingų kultūrų.
Tikriausiai dėl to ji ir žavi. Ugandos kultūros išskirtinumus bandėmės aiškintis su Carol ir jos mentore Hendricah.
Carol mums paaiškina, kad ugandiečiai didžiuojasi savo svetingumu. Jie visuomet priims ir pavaišins svečius, ypač svetimšalius. Be to, tikras ugandietis niekada neatsisakys išgerti ir pavaišinti gėrimu draugus, net jeigu jam pačiam labai trūksta pinigų.
Klausiame Carol, ar nėra rizikos įsivelti į vietines muštynes, jeigu nuspręstume apsilankyti vietiniame bare.
Ji nuramina, kad Kampalos baruose muštynių beveik nebūna – galbūt tam padeda vietinės apsaugos pareigūnų naudojami afrikietiški „Kalašnikov“ atitikmenys.
Kol kas tik linksime galvas nežinodami, ar viskas, ką girdime, tikrai tiesa. Kitą dieną mūsų laukia vakarienė su Carol šeima – galėsime daugiau sužinoti apie vietinius papročius.
Sekti projekto „TYA: Lietuvių nuotykiai Ugandoje“ naujienas galite ne tik portale 15min.lt, bet ir projekto „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose.
Pagrindinis projekto rėmėjas „Turkish Airlines“.
