Nykštukinės valstybės Europoje prašo atskiro plojimo atsistojus. Juk nedidelė žmonių bendruomenė, vienas kitą iki skausmo pažįstantys piliečiai sugeba sukurti tokią gerovę, kad turtingiausiųjų sąraše jie špygas gali rodyti visam likusiam pasauliui.
San Marinas – kaip koks ponas – įsitaisęs Italijos teritorijoje ant vienos iš keleto kalvų tarp Italijos Emilija-Romanijos ir Markės regionų. Tai – valstybė kalnas.
Ši šalis – kalnas, kuriame gyvena vos 35 tūkstančiai gyventojų, per plauką mums nepridarė gėdos Europos futbolo čempionato atrankoje. Lietuviai tik paskutinę sekundę sugebėjo laimėti prieš komandą, kurią (kaip juokaujama, bet juoko tame turbūt mažai) sudaro stalius, mokytojas, policininkas ir galbūt net vyru persirengusi moteris.
Apsilankęs San Marine galiu patvirtinti, kad šios šalies teritorijoje, rodos, sunku rasti vietą, kurioje kamuolys neriedėtų nuo kalno. Taigi, treniruotis jiems nelengva.
San Marinas tikrai nedidelis – Lietuvos teritorijoje tilptų 1000 San Marinų. Šalies sostinėje gyvena kiek mažiau nei 5000 gyventojų.
San Marinui nereikėjo ilgai galvoti, kur bus šios valstybės sostinė. Aukščiausioje šalies vietoje įsikūręs miestas ir tapo pagrindiniu šalies miestu.
Tiesa, miesto pavadinimui sugalvoti sudaryta darbo grupė greičiausiai šį klausimą sprendė po audringo vakarėlio ir fantazijai tarė „ne“. Todėl pavadino paprastai: San Marino sostinė – San Marinas.
Nuostabą keliantys suvenyrai
Nors sostinės senamiestis mažas, bet palieka gerą įspūdį. Visgi parduotuvių vitrinos užduoda daugiau klausimų nei atsakymų. Marškinėliai „Taliban hunting club“. Įvairių dydžių ir milimetrų šautuvai, durklai, peiliai, platus nunčiakų asortimentas, automatai ir viskas, ko reikia nuožmiai kovai.
Vienos suvenyrų parduotuvės savininkas patikino, kad pardavinėjama tai, kas dabar populiariausia. Svarbus momentas – visi tie ginklai nėra tikri. Pasak jo, buvo užėjusi mada visiems pirkti laikrodžius, dabar jau jų niekas neperka. Tačiau žaisliniai ginklai – „ant bangos“.
Turistams skirtų atviručių kūrėjai taip pat verti atskiro paminėjimo. Pavyzdžiui, vienos atvirutės vaizdas: fone Titano kalnas su Guaitos bokštu, o šalia pusnuogė mergina, „patogiai“ pasirėmusi į uolą.
Neslėpsiu, kad porą tokių atviručių prigriebiau ir išsiunčiau draugams su linkėjimais aplankyti San Mariną.
