Krabio regiono sostinė – miestas, irgi vadinamas Krabiu, turistams žinomas kaip „Krabi Town“. Jį saulės ir paplūdimių ištroškę keliautojai dažnai nepelnytai aplenkia ir skuba į pajūrį. Be reikalo. Krabyje verta stabtelėti jau vien todėl, kad jis kaip diena nuo nakties skiriasi nuo šalimais esančio didžiausio ir populiariausio regiono paplūdimio Ao Nango.
Krabis – iš pirmo žvilgsnio neišvaizdus, bet labai gyvas ir autentiškas miestas, kur šalia turistams skirtų paslaugų verda ir įprastas tailandiečių gyvenimas. Na, o keliautojams ten įdomiausia bus štai kas:
Wat Tham Suea, arba Tigro olos šventykla. Krabio ir viso pietų Tailando pasididžiavimas ir neabejotinai įspūdingiausias miesto lankytinas objektas.
Už kelių kilometrų nuo miesto, oloje, yra įkurtas vienuolynas ir šventykla. Pasak legendos, čia kažkada meditavusio vienuolio ramybę sutrikdė aplink šmirinėjantys tigrai, todėl vieta ir gavo tokį pavadinimą.
Ištvermės ir ryžto prireiks – pakopos aukštos, vargina karštis, o užlipus maždaug trečdalį kelio gresia beždžionių ataka.
Ant aukštos stačios uolos stūkso auksinė Budos statula ir dar viena šventyklėlė. Į kalno viršūnę veda 1237 laiptai – kopti geriausia ryte arba prieš saulėlydį, kai vėsiau. Ištvermės ir ryžto prireiks – pakopos aukštos, vargina karštis, o užlipus maždaug trečdalį kelio gresia beždžionių ataka. Keli su mumis lipę keliautojai taip jų pabūgo, kad pasuko atgal – mažos ir labai įžūlios beždžionėlės aplimpa žmones iš visų pusių ir kibiomis letenėlėmis taikosi nugvelbti viską, ką gali; suerzintos kartais kandžiojasi. Nuvaikius beždžiones ir iš nuovargio drebančiomis kojomis pasiekus viršūnę pasimiršta visi vargai – nuo kalvos atsiveria įspūdinga panorama – miestas, karstinės uolos aplink jį, platūs laukai ir Krabio upės žiotys.
Krabio upės krantinė. Čia mieste renkasi ir keliautojai, ir vietiniai – pasivaikščioti, pasigrožėti saulėlydžiu, apžiūrėti skulptūrų (panorus vienam nusifotografuoti prie garsiosios krabo skulptūros, prireiks arba sėkmės, arba atsikelti labai anksti ryte, kol jos neaplipo kinų turistai – regis, jie niekad nepavargsta pozuoti grupinėms asmenukėms aplink vargšą krabą).
Čia galima ir pavakarieniauti kas vakarą rengiamame Naktiniame turguje. „Turgus“ – truputį klaidinantis sąlyginis pavadinimas, nes čia niekuo neprekiaujama, tiesiog paupyje susispiečia „virtuvės ant ratų“ ir vilioja įvairios kokybės ir skonio nebrangiu tipišku tailandietišku gatvės maistu. Labiausiai į turistus orientuoti virėjai užrašais didelėmis raidėmis skelbia: „Clean and Good Quality“ – suprask, pas juos valgyti saugu, neapsinuodysite.
Dar galima pakrante paėjėti tolėliau, iki Krabio jachtų klubo ir Taros parko – čia pramogauja, ilsisi ir sportuoja vietiniai krabiečiai, o užsieniečių visai mažai – puiki vieta pabėgti ir nuo turistų, ir nuo juos medžiojančių visokių pardavėjų ir paslaugų siūlytojų.
Centrinis turgus. Turgus – visada gera vieta susipažinti su vietiniu gyvenimu, o Azijoje – dar ir išragauti gatvės maisto.
Daugumoje restoranų ruošiamos tos pačios turgaus patiekalų variacijos: ryžiai arba ryžių makaronai „su kažkuo“, tik kainuoja dvigubai ar trigubai daugiau.
Taigi, jei patiko naktinis, patiks ir dieninis Krabio turgus, kur prekiaujama daugiausia egzotiniais vaisiais (taip pat ir keistuoju durianu, kuris Azijoje vadinamas vaisių karaliumi, o dažnam vakariečiui dvokia neplautomis kojinėmis) bei, vėlgi, atvirose virtuvėlėse ruošiami nebrangūs vietiniai patiekalai.
Turguose valgyti verta vien todėl, kad įdomių, ką nors originalaus siūlančių restoranų Krabyje nedaug – daugumoje jų ruošiamos tos pačios turgaus patiekalų variacijos: ryžiai arba ryžių makaronai „su kažkuo“, tik kainuoja dvigubai ar trigubai daugiau.
Khao Kanab Nam salos. Nuo upės kranto matomos dvi stačias šuns ausis primenančios uolos-salos – dar vienas dėmesio vertas objektas.
Į jas galima nuplaukti viena iš daugelio pakrantėje susispietusių valtelių, mokėsite 300–500 Tailando batų, kiek tiksliai, priklausys nuo jūsų noro ir gebėjimo derėtis, o pakeliui dar pamatysite ir mangrovių miškus.
Vienoje iš salelių esanti ola slepia ne tik įspūdingus stalaktitus ir stalagmitus, bet ir iki šiol neatskleistą paslaptį. Oloje buvo atsitiktinai aptikta žmonių griaučių krūva. Kaip tie žmonės ten atsidūrė ir kas jiems nutiko, iki šiol nežinoma. Porą skeletų palikti oloje turistams intriguoti ir šiurpinti.
Karoliukų muziejus. Tikrai patiks vaikams. Čia įdomiai pasakojama prekybos karoliukais ir jų naudojimo papuošalų gamybai istorija tiek Azijoje, tiek visame pasaulyje.
Kalbama apie karoliukų spalvų ir dizaino reikšmę Tailando mene, bet šauniausia tai, kad eksponuojama įvairiausių tikrai įdomių instaliacijų iš spalvingų karoliukų.
Dar yra dirbtuvės, kur galima stebėti, kaip jie šlifuojami, o gretimame pastate įsikūręs Šiuolaikinio meno muziejus, kur rodomi Tailando dailininkų paveikslai. Abu muziejus jungiančiame kieme puikuojasi nei su daile, nei su karoliukais nieko bendra neturintys labai tikroviški dinozaurų ir plėšrių žvėrių muliažai – vėlgi daug džiaugsmo vaikams. Įėjimas į muziejus nemokamas.
Wat Kaew šventykla. Pagrindinė Krabio miesto šventovė išskirtinė tuo, kad laužo tradicijas – ji ne raudona ir auksinė, kaip įprasta Tailande, o visiškai balta.
Susaan Hoi jūrinių fosilijų pakrantė. Milijonų metų senumo suakmenėjusios kriauklės ir priešistorinių jūrų gyvūnų griaučių likučiai. Šios fosilijos įstrigusios uolienose, primenančiose milžiniškus cemento blokus, nyrančius iš jūros.
Teigiama, kad visame pasaulyje yra tik trys tokie geologiniai dariniai, be Tailando, jų dar rasta JAV bei Pietų Korėjoje. Nežinia, ar tikrai, bet besidomintiems geologija verta apsilankyti, juolab kad įėjimas į parko teritoriją nieko nekainuoja.
Šalia pakrantės įsikūręs musulmonų kaimelis – Tailande dominuoja budizmas, bet būtent Krabio provincijoje nemaža dalis gyventojų išpažįsta islamą, taigi nenustebkite išvydę mečetes ir į skaras susisupusias moteris.
Paplūdimiai. Jų pačiame mieste nėra, užtat Krabio regione – daugybė tiek žemyninėje dalyje, tiek didžiojoje dalyje aplinkinių salų.
Ao Nangas – lengviausias pasirinkimas tingintiems keliauti toliau – vos už 18 km nuo Krabio miesto centro, civilizuotas, sutvarkytas, patogus ir vakarietiškas.
Ao Nange tailandietiškumo – labai nedaug, čia viskas sukasi apie turistų poreikius ir įgeidžius – be plataus smėlėto paplūdimio ir gausybės viešbučių, kelionių agentūrų, kavinių ir vienodų suvenyrų parduotuvių daugiau nieko įdomaus nerasite. Užtat čia smagus naktinis gyvenimas bei patogu nusigauti į vaizdingąjį Rayleh pusiasalį su aukštomis karstinėmis uolomis, į ramesnį, taip pat labiau pasiturintiems atostogautojams skirtą Klong Muang kurortą, į mažutėles Hongo salas su auksinio smėlio paplūdimiais ir nuostabia jūros gyvūnija, arba į Fi Fi salų nacionalinį parką.
Pastarąjį labai išgarsino filmas „Paplūdimys“, kuriame tuomet dar ne superžvaigždė Leonardas DiCaprio vaidino slaptą rojų būtent Tailande atradusį keliautoją. Su šlove atėjo ir masinis turizmas – nuostabaus grožio Fi Fi salos jau seniai nebe slaptos, jos gulte apgultos ekskursijų, didžiausioje – Fi Fi Don – yra viešbučių, kur galima apsigyventi ir rinktis ankstyvo ryto ekskursijas – organizatoriai žada, kad, atsikėlę 6 val., išvengsite turistų ordų ir pamatysite tikrąjį salų grožį.