Naujausius autoriaus įrašus ir filmus rasite kelionių tinklaraštyje Journey.lt. „Facebook“ autorių galite sekti ČIA.
Nepatiria seksualinio malonumo
Anot mokslininkų, mergaičių apipjaustymo ištakos – Senovės Egiptas, kur mergaitėms buvo nupjaunamos visos arba dalis jų genitalijų. Ši praktika skirtingose šalyse įsitvirtino dėl tų pačių tradicinių, religinių ir kultūrinių veiksnių. Pirmiausiai, daugelyje visuomenių tikima, kad apipjaustytos mergaitės tampa „švarios“, nes yra apvalomos nuo blogųjų dvasių. Kai kuriose bendruomenėse apipjaustymas simbolizuoja mergaičių įžengimą į suaugusiųjų pasaulį ir pasiruošimą vedyboms. Dar kitose šalyse tikima, kad mergaičių apipjaustymas būtinas higieniniais sumetimais.
Vis dėl to kur kas dažniau šia praktika siekiama sumažinti moterų seksualumą, „užkirsti kelią jų paleistuvystei“, išsaugoti skaistumą, apsaugoti nuo nereikalingo nėštumo. Dėl šių priežasčių vyrai daugelyje visuomenių, kur praktikuojamas mergaičių apipjaustymas, sau į žmonas renkasi tik apipjaustytas merginas. Pirmiausiai, apipjaustymas vyrui garantuoja, kad mergina bus skaisti iki pat vedybų, kai jis prapjaus užsiūtą šlaplę. Antra, dėl tokio pobūdžio sužalojimo moteris nepatiria seksualinio malonumo, taigi vyras jaučiasi ramus, kad jo žmona jam nebus neištikima. Galiausiai, teigiama, kad apipjaustytos moterys padidina seksualinį vyrų pasitenkinimą.
Įvairių religijų tyrinėtojų tvirtinimu, nė viena iš Afrikoje ar Azijoje, kur mergaičių apipjaustymas labiausiai paplitęs, praktikuojamų religijų mergaičių apipjaustymo neskatina. Visgi šią tradiciją ginantys musulmonai, krikščionys ir kitų religijų atstovai šią praktiką grindžia teise į religijos laisvę. Bendruomenėse, kur mergaičių apipjaustymas yra būtina sąlyga norint ištekėti, ekonominės aplinkybės taip pat turi didelę įtaką šios praktikos gyvavimui.
Apipjausto 4–8 metų mergaites
Dažniausiai apipjaustomos 4–8 metukų mergaitės, tačiau kartais suluošinamos ir 15 metų sulaukusios paauglės. Įvairiose šalyse praktikuojamos skirtingos mergaičių apipjaustymo formos. Kai kuriose bendruomenėse mergaitėms perduriamas klitoris, kitose su jomis pasielgiama daug žiauriau – visiškai pašalinami išoriniai lyties organai. Neretai po procedūros tai, kas lieka, paprasčiausiai susiuvama siūlais, paliekant mažytę angą gamtiniams reikalams atlikti.
Apipjaustymo procedūrą dažniausiai atlieka vyresnio amžiaus moterys, neturinčios jokio medicininio išsilavinimo. Jos mergaičių lytinius organus apipjausto nesilaikydamos ne tik jokių higienos priemonių, bet net nenaudodamos nuskausminamųjų. Apipjaustymui neretai naudojami skutimosi peiliukai, sudužusio stiklo šukės ir panašios priemonės. Dėl to nemažai mergaičių apipjaustymo procedūrų pasibaigia jų mirtimi. Tais atvejais, kai mergaitės apipjaustymą išgyvena, ilgainiui jos patiria daugybę kitų trumpalaikių ir ilgalaikių suluošinimo pasekmių – negali pastoti, užsikrečia įvairiomis infekcijomis, susiduria su psichologinėmis problemomis.
Nenaudoja nuskausminamųjų
Panaikinti mergaičių apipjaustymo praktiką pasaulyje siekiama nuo 1980-ųjų. Ši tradicija šiuo metu įstatymais draudžiama 18-oje Afrikos šalių, taip pat daugelyje Vakarų pasaulio valstybių, kur įstatymų nepaisantiems bausmės gresia net tuo atveju, jei apipjaustyta mergaitė tvirtina sutikusi tai padaryti savo noru. Didžiosios Britanijos įstatymai bausmę numato ir tiems, kurie savo dukras suluošina ne Didžiojoje Britanijoje, bet specialiai šiai procedūrai išveža jas į užsienį.
Tačiau niekaip nepavykstant panaikinti šios brutalios praktikos, daugiausiai dėmesio pradėta skirti tam, kaip vykdomas apipjaustymas. Pradėjus įgyvendinti švietimo programas, vis daugiau tėvų kreipiasi į gydytojus, kad šie apipjaustytų jų dukras, taip tikėdamiesi užtikrinti procedūros saugumą. Tai paskatino debatus, ar nereikėtų atšaukti mergaičių apipjaustymo praktikos uždraudimo, su sąlyga, kad šią procedūrą galėtų atlikti tik gydytojai. Šios idėjos šalininkų pagrindinis argumentas – jei mergaičių apipjaustymo daugybė žmonių nenori atsisakyti, galbūt tuomet šios praktikos įgyvendinimo saugumo užtikrinimas būtų mažesnė blogybė iš dviejų.
Vis dėlto aršiai prieš moterų apipjaustymą kovojantys žmonės ir organizacijos argumentuoja, kad gydytojams oficialiai leidus atlikti šią praktiką, iškiltų grėsmė, kad vis daugiau tėvų nuspręstų apipjaustyti savo dukras.
Naujausius autoriaus įrašus ir filmus rasite kelionių tinklaraštyje Journey.lt. „Facebook“ autorių galite sekti ČIA.
