Tačiau, ar kada nors susimąstėte, kad egzotika ir grožiu pulsuojantys kraštai slepia ir tamsųjį, turistų ir vietinių gyventojų, paliktą pėdsaką?
Aplinkos tarša – turistų pamėgtų šalių problema
Kelionių organizatorius ir keliautojas Rimvydas Širvinskas – Makalius pasakoja, kad didelis šiukšlių kiekis turistų pamėgtuose kraštuose nėra retenybė. Miestų, gamtos ir lankytinų vietų užterštumas yra itin didelė skurdžiau gyvenančių valstybių problema.
Keliautojas tarp purviniausių atostogų krypčių išskiria netvarką ir užterštumą vietinėse Pietryčių Azijos bei Afrikos gyvenvietėse.
„Itin nešvari yra Indija, kitos mažai prižiūrimos Azijos šalys, kuriose pragyvenimo lygis labai žemas. Keista buvo pamatyti didelį šiukšlyną vietinių gyventojų kvartaluose Zanzibare. Nors šiukšlių aplinkui labai daug, tačiau tai jiems nė motais.
Keista buvo pamatyti didelį šiukšlyną vietinių gyventojų kvartaluose Zanzibare. Nors šiukšlių aplinkui labai daug, tačiau tai jiems nė motais.
Kai mes atvykome į vietinį kaimelį ir pamatėme, kiek daug mėtosi įvairių plastikinių butelių, skardinių ir kitokių šiukšlių, aš paklausiau vietinių, kodėl jų čia tiek daug. Man atsakė, kad tai jiems tiesiog nesvarbu – niekas to net nepastebi.
Numesti šiukšles ant žemės ir jų nesurinkti yra įprasta. Tačiau kurortuose ar turistų lankytinose vietose to nematyti – juose aplinka tikrai švari ir tvarkinga“, – savo įspūdžiais dalijasi Rimvydas.
Anot R.Širvinsko, švara ir aplinkos apsauga kiekviename pasaulio krašte suprantama skirtingai. Bendraudamas su Afrikos ir Pietryčių Azijos šalių vietiniais gyventojais, kelionių organizatorius įsitikino, kad dauguma šių regionų gyventojų dar nesupranta, kokį pėdsaką jų veikla palieka gamtoje.
Žmonės važiuoja, atidaro langą ir šiukšles išmeta. Svarbu, kad jos ne jų kieme.
„Tai yra vietinių problema. Mes europiečiai esame pripratę, kad aplinka ir gamta yra sutvarkyta.
Važiuojant, tarkime, Egipte, pakelėse ar dykumoje galima matyti daugybę šiukšlių, ir net išmestų maišais.
Žmonės važiuoja, atidaro langą ir šiukšles išmeta. Svarbu, kad jos ne jų kieme“, – pasakoja keliautojas.
Pažeista natūrali aplinka – žmonių pėdsakai, kuriuos ištrinti sunku
Neišvengiamai mūsų veikla atsiliepia aplinkos, kurioje gyvename, būklei.
R.Širvinskas pasakoja, kad žmonių taršos pasekmės akivaizdžiai matomos skirtinguose pasaulio kampeliuose, o šie padariniai verčia stipriai permąstyti mūsų veiksmus – tiek atostogų metu, tiek kasdieniniame gyvenime.
„Seišelių paplūdimiuose teko matyti ženklus, įspėjančius nešiukšlinti, nes ten gyvenantys vėžliai vandenyje užstringa šiukšlėse ir išauga deformavęsi. Tai yra be galo didelė ekologinė problema“, – pasakoja keliautojas.
Jo nuomone, aplinkos taršos problema yra aktuali žmonėms visame pasaulyje, tačiau kelionių metu pašnekovas pastebėjo, kad sprendimų būdų bandoma ieškoti ne visur.
Nors sunkiai besiverčiančių valstybių gyventojai paprastai vis dar stokoja sampratos apie aplinkos apsaugos svarbą ir taršos mažinimą, Vakarų Europoje matomi realūs aplinkos taršos sprendimo būdai.
Skurdžiau gyvenančios Pietryčių Azijos, Afrikos valstybės, jų vietiniai gyventojai vis dar stokoja sampratos apie aplinkos apsaugos svarbą ir taršos mažinimą.
„Mes vykome stebėti delfinų, netoli Aberdyno, Škotijoje. Visur buvo dalinami lankstinukai, prašoma paramos, siekiant išvalyti vandenį ir įgyvendinti šiukšlių prevencijos programas, nes tai kenkia visai vandenyno gyvūnijai“, – kelionių įspūdžiais dalijasi R.Širvinskas.
Jis skatina visus keliautojus būti sąmoningais – įvertinti kokias pasekmes mūsų veiksmai turi mus supančiai aplinkai bei gerbti prieglobstį, kurį ji mums suteikia.
„Reikėtų atsiminti, kad mes atvykę į užsienį esame svečiai ir, kaip svečiai kitų žmonių namuose, taip ir kitose šalyse turėtumėme nešiukšlinti ten, kur papuola bei elgtis taip, lyg svečiuotumėmės kitų namuose“, – teigia Rimvydas Širvinskas.
Lietuviai renkasi švarą ir tvarką
„Eurobarometras“ apklausos duomenimis lietuviams atostogos siejasi su gamta. Tarp populiariausių atostogų vietų – kalnai, poilsis prie ežero ar jūros. R.Širvinskas pastebi, kad aplinkos švara yra vienas iš kriterijų renkantis poilsinių kelionių kryptis. Poilsines atostogas planuojantys lietuviai renkasi prižiūrimus ir tvarkingus užsienio kurortus, nuošalyje palikdami daugiau apleistus užsienio šalių poilsinius miestelius.
Poilsines atostogas planuojantys lietuviai renkasi prižiūrimus ir tvarkingus užsienio kurortus, nuošalyje palikdami daugiau apleistus užsienio šalių poilsinius miestelius.
„Daugelis žmonių, kurie mums rašo užklausas, prašo, kad šalis būtų tvarkinga ir iškart pamini, kad į Egiptą, Tunisą, ar kitur, kur nėra tvarkinga – nenori. Dažnu atveju, pagrindinis kriterijus – kad miestelis būtų jaukus, o jaukus – reiškia ir švarus“, – pasakoja pašnekovas.
Sąmoningesnis lietuvių požiūris į tvarką gamtoje juntamas ir Lietuvos miestuose, kurortuose bei lankytinose vietose. Vis daugiau dėmesio skiriama miestų švarai, aplinkos apsaugos užtikrinimui. Tačiau, R.Širvinsko nuomone, tobulėti dar tikrai yra kur.
„Pastaruoju metu, mano nuomone, mes esame vis tvarkingesni. Labiau prižiūrimi ir kurortai, ir miestai. Mes pradėjom labiau rūpintis savo aplinkos tvarka.
Na, bet važiuojant į, pavyzdžiui, Austriją, pravažiavus pro Lenkiją, Čekiją, jau po truputį matosi, kad aplinka yra dar tvarkingesnė.
Įvažiavus į Austriją, Vokietiją – nepamatysi ne vietoje numestos šiukšlės.
Taip pat ir Skandinavijoje. Kuo toliau į Europą, tuo tvarkingesnė aplinka.
Išskyrus gal Pietų Europą – Graikiją, Ispanijos pietus. Ten tvarkos trūksta“, – sakė R.Širvinskas.
Tiesa, lietuviai nuo ateinančio mėnesio patys galės prisidėti prie šalies gamtos tvarkymo – nuo vasario 1 dienos Lietuvoje pradeda veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, kurios dėka daugiau plastikinių ir stiklinių butelių, skardinių bus surenkama ir perdirbama.
