Kaunas – vienintelis šalies miestas, priklausantis Naujosios Hanzos miestų sąjungai. Kasmet rengiamose Hanzos dienose lankytojai kviečiami susipažinti su viduramžių amatais, vyksta riterių turnyrai. Europos kultūros kelių specialistai sako, kad ateityje Kaunas galėtų būti ne tik Hanzos miestu, bet ir būti įtrauktas į specialų kelią, besidriekiantį nuo Vokietijos iki Kauno. Pasak kauniečių, jie prisidėtų prie tokios iniciatyvos, tačiau norą turi pareikšti ir kiti rajonai.
Norint įregistruoti naują maršrutą, jame turi dalyvauti bent trijų šalių savivaldybės, vietos verslas. Dažniausia valstybės jungiasi prie jau esamų 32-iejų Europos kelių. Pasak specialistų, Baltijos regione tikrai būtų įdomus Napoleono kelias per Kauną ir Vilnių, ar Vikingų kelias Žemaitijoje.
Norint įregistruoti naują maršrutą, jame turi dalyvauti bent trijų šalių savivaldybės, vietos verslas. Dažniausia valstybės jungiasi prie jau esamų 32-iejų Europos kelių.
„Tarptautinėje rinkoje rodant miesto veidą labai svarbūs yra identifikacijos momentai, ar tai Hanzos miestas, ar tarpukario modernizmas, ar kiti dalykai. Man džiugu, kad Kauną pozicionuoti galima net keliais būdais“, – teigė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
„Mes turime labai gražų kraštovaizdį, labai kūrybingus žmones, organizuotas savivaldybes, mums tik reikia pagalvoti, kaip išnaudoti, pritraukti turistus visai nebanaliems dalykams, ne masiniam turistui, bet tematiniam. Lietuva prisijungė prie švento Jokūbo kelio, prie Europos žydų kultūros paveldo kelio, ir mes matome, kokios nuostabios yra galimybės Lietuvos savivaldybėms, mažiems miesteliams būti pažymėtiems Europos kultūros tarybos kelių žemėlapyje“, – aiškino Kultūros kelių vykdomosios valdybos pirmininkas Alfredas Jomantas.
„Šiandien kultūros keliai driekiasi per pusšimtį Europos šalių ir temos pačios įvairiausios: meno, muzikos, architektūros, paveldo, istorijos, mokslo – mes turime iš tiesų didelę įvairovę“, – sakė Europos kultūros kelių instituto direktorius Sefano Dominioni.
Dvi dienas Vilniuje vykusiame Kultūros kelių forume nutarta, kad kuriant naujus maršrutus daug dėmesio bus skirta Europos vienybei, pavyzdžiui, tris šalis suvienijusiam Baltijos keliui. Tačiau svarbiausia, kad turistai paveldo objektus vertina per bendrą Europos istoriją, žmonės geriau supranta kitų šalių tradicijas, kultūrą. Pasak koordinatorių, keliautojų kultūros keliais kasmet daugėja keliais šimtais tūkstančių ir spėjama, kad ši, palyginti nauja turizmo rūšis, ateityje taps pagrindinė.
