Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto 2014 m. paskelbė, kad naujasis oro uostas Meksiko rytinėje pašonėje užims 4,8 tūkst hektarų ir taps judriausiu visoje Lotynų Amerikoje. Ambicingam futuristiniam projektui buvo numatyta 13 mlrd. JAV dolerių, rašo „Reuters“.
Darbai buvo pradėti, tačiau į valdžią 2018 m. atėjęs Andresas Manuelis Lopezas Obradoras sustabdė projektą argumentuodamas, kad už tai pasisakyta neformaliame referendume, o ir oro uostas atsieitų pernelyg daug, nes jis statomas nusausinto ežero dugne. Žemė esą čia bus per drėgna.
Vietoj numatyto modernaus pastato iš stiklo ir plieno, naujasis prezidentas nusprendė geriau išplėsti jau egzistuojantį karinį oro uostą.
Apleista statybų zona dabar yra dalis 12 tūkst. hektarų užimančio projekto – teritoriją, kuri kadaise buvo didelis Teskoko ežeras, nusausintas ispanų kolonizatorių, dabar norima paversti milžinišku parku. Maždaug pusę teritorijos ketinama skirti visuomenės naudojimui, čia rengti sporto ir kitokius renginius.
Bent dalį parko atverti lankytojams ketinama jau kitų metų kovą, o visą – 2024 m.
