Tiek apelsinų nepamatysite niekur kitur pasaulyje: koks Europos miestas gali tuo didžiuotis?

Viena legenda byloja, kad apelsinus iš hesperidžių sodo pavogė ir į Iberijos pusiasalį atnešė legendinis graikų didvyris Heraklis. Šis didvyris prieš kokius 4000 metų įkūrė Sevilijos miestą, todėl apelsinmedis tapo šio miesto gyvuoju simboliu. Sevilijos gatvėse, parkuose ir kiemuose auga daugiau nei 60 000 apelsinmedžių, todėl šis miestas laikomas didžiausiu pasaulyje apelsinų sodu.
Sevilijos apelsinai
Sevilijos apelsinai / Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotr.

Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.

Pavasarį apelsinmedžio žiedais (azahar) kvepia visas miestas, o apelsinai pradeda gelsti tik žiemos pradžioje. Pernokę apelsinai ant šakų gali kaboti iki vėlyvo pavasario, tačiau miesto komunalininkai juos nupurto anksčiau ir surenka.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotr. / Sevilijos apelsinai
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotr. / Sevilijos apelsinai

Kiekvienais metais išvežamas beveik 6 milijonų kilogramų apelsinų derlius. Tiesa, Sevilijoje auga karčiųjų apelsinų veislė, kurios vaisiai karčiai rūgštūs, todėl net ir labiausiai prinokusius, ką tik nuskintus nuo medžio mažai kas ryžtasi valgyti.

Gatvėse surinkti vaisiai dėl didelio užterštumo naudojami tik pašarams, kosmetikos ingredientų gamybai arba perdirbami į trąšas ir biokurą.

Karčiuosius apelsinus į Europą atvežė Genujos pirkliai, o Sevilijoje jie paplito arabų valdymo laikais. Apelsinai simbolizavo sodo šeimininko laimę ir gerovę, todėl XII amžiuje daugelis uždarų Sevilijos kiemų jau kvepėjo apelsinų žiedų aromatu.

Sevilijos katedros kiemas, kuris anksčiau priklausė mečetei iki šiol vadinamas Patio de los NaranjosApelsinų kiemu, nors šie medžiai jame pasodinti vėlesniais laikais. Galutinai po miesto gatves ir parkus apelsinmedžiai išplito palyginti neseniai – 1974 metais Sevilijoje augo tik 5000 medžių, taigi nuo to laiko jų skaičius išaugo 6 kartus!

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotr. / Sevilijos apelsinai
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotr. / Sevilijos apelsinai

Arabų laikais apelsinmedžiai buvo vertinami dėl žiedų, iš kurių gamindavo kvapnias esencijas ir aliejus. XVIII amžiuje iš Sevilijos karčiųjų apelsinų gamino labai rūgštų džemą, kurį dideliais kiekiais pirko britų laivynas, mat taip norėta jūreivius apsaugoti nuo skorbuto. Jūreiviams pavojingą ligą sukeldavo vitamino C trūkumas, o apelsinų uogienėje šio vitamino tikrai gausu.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotr. / Sevilijos apelsinai
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotr. / Sevilijos apelsinai

„Real Alcázar“ karališkuose soduose Sevilijoje auga 1053 apelsinmedžiai ir 39 citrinmedžiai, kurių derliaus nuėmimo sutartis kasmet sudaroma su specializuota įmone. Dalis nuimama rankiniu būdu, maksimaliai apsaugant medžius šiuose istoriniuose soduose ir jų paveldo aplinką.

Prieš keletą metų buvo prisiminta tradicija nusiųsti kelias dėžes sode surinktų apelsinų į Bakingamo rūmus, kur britų karalienei virėjai pagamindavo kelis stiklainius karališkai rūgštaus džemo.

Kiekvienais metais išvežamas beveik 6 milijonų kilogramų apelsinų derlius.

Nors ir duoda papildomo darbo vietos komunalininkams, tačiau miestui apelsinmedžiai tikrai naudingi – puikiai valo orą, sudaro šešėlį ir net slopina triukšmą. Be to – labai skaniai kvepia pavasarį ir visus metus puošia miestą.

Pasigėrėjimui – daugiau vaizdų iš Sevilijos miesto, pilno apelsinų:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis