Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Patekti į JAV Guinnesso rekordų knygą lietuviui padėjo jo svoris

Portale 15min ne kartą skaitėte pasakojimus apie keliones po Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Ši šalis įdomi tiek vasaromis ten dirbantiems studentams, tiek išskirtinių kelionių mėgėjams. Daugelis jų Ameriką iki šiol vadina svajonių šalimi, kurioje galima keliauti net ir visą gyvenimą – vis tiek liks neaplankytų vietų, neišbandytų pramogų.

Svajonių šalimi JAV vadino ir šio teksto herojus Rolandas Mačiulskas. Būdamas pradinuku kartu su tėvais jis apsigyveno Airijoje ir čia baigė mokyklą.

Po jos jaunuolis nusprendė neskubėti rinktis specialybės – pradėjo dirbti ir vos pasitaikius progai iškeliavo ten, kur seniai norėjo – į JAV. Šioje šalyje ne tik turistavo, bet ir sugebėjo patekti į Guinnesso rekordų knygą. Sunku patikėti, bet tai, anot Rolando, atsitiko visiškai be jo paties pastangų! Užteko tik pasakyti draugui, kiek sveria.

Asmeninės nuotr./Tai, kad nuo pradinės mokyklos gyveno Airijoje, nepakeitė Rolando: save jis laiko lietuviu
Asmeninės nuotr./Tai, kad nuo pradinės mokyklos gyveno Airijoje, nepakeitė Rolando: save jis laiko lietuviu

„Gimiau Lietuvoje, Suvalkijoje. Mokiausi Kalvarijos vidurinėje mokykloje. Ketvirtoje klasėje su tėvais išvažiavau gyventi į Airiją. Ten būdamas pramokau anglų kalbos, kuri iki dabar man atrodo lengvesnė, nei mano gimtoji lietuvių kalba.

Jau gyvendamas Airijoje susiradau draugų iš atokesnių pasaulio kraštų, tokių kaip Filipinai, Nigerija, Brazilija, Kinija. Tuo metu man visos šios šalys atrodė taip toli ir taip sunkiai pasiekiamos. Draugų pasiūlymai juos aplankyti atrodė tik didelė svajonė“, – pasakojo pašnekovas.

Asmeninės nuotr./JAV Rolandui iki šiol atrodo neribotų galimybių šalis
Asmeninės nuotr./JAV Rolandui iki šiol atrodo neribotų galimybių šalis

Paskutiniais mokslo metais visi bendramoksliai pradėjo galvoti, ką veiks po mokyklos. Dauguma planavo stoti į kurią nors aukštąją mokyklą ir svarstė, ką studijuoti.

„Aš kažkodėl tokių minčių neturėjau, jaučiausi neapsisprendęs, ką noriu daryti gyvenime. Tam tikros specialybės pasirinkimas atrodė per didelis sprendimas. Todėl atėjus rudeniui niekur nestojau ir pradėjau dirbti“, – prisiminė Rolandas.

Darbas nebuvo lengvas ir mielas. Tad vaikinas labai greitai suprato, jog nenori to daryti visą gyvenimą. Jaunuolio galvoje gimė mintis keliauti. Pavyzdžiui, į JAV.

„Ši šalis atrodė pilna galimybių. Žiūrint kelionių laidas Niujorko „Times“ skveras visada atrodė tarsi epizodas iš fantastinio filmo su daug šviesų ir kiaurą parą žibančių reklamų. Lydimas šių vaizdinių pradėjau galvoti, kaip man patekti į savo svajonių šalį“, – pasakojo vaikinas.

Kadangi nestudijavo, vienintelis kelias tuomet pasirodė darbas. Ieškoti jo Rolandas bandė per agentūras. Viena jų siūlė vaikų stovyklose dirbti gelbėtojais, pedagogais, finansininkais – stovykla laukė įvairių sričių specialistų.

Tiesa, įdarbinimas kainavo nemažus pinigus, vis dėlto Rolando šeima sutiko padėti siekti jam svajonės ir vaikinas netrukus sėdėjo lėktuve reisu Dublinas–Bostonas.

Asmeninės nuotr./Rolandas Mačiulskas JAV dirbo gelbėtoju vaikų stovykloje
Asmeninės nuotr./Rolandas Mačiulskas JAV dirbo gelbėtoju vaikų stovykloje

Sėdęs į autobusą, kaip kad žinute nurodė jo naujasis darbdavys, Rolandas keturias valandas keliavo į savo būsimus namus.

„Šokas“ – būtent taip pirmąjį įspūdį, kurį patyrė atskridęs į JAV, nurodė pašnekovas. Kaip ir dauguma emigrantų iš Europos, jis iki tol nebuvo matęs tiek daug dangoraižių. O jie atvykėlius pasitiko vos iškėlus koją iš oro uosto.

„Autobuse svarsčiau, ar tikrai viskas yra taip gerai, kaip man atrodo. Negalėjau patikėti, kad esu Amerikoje“, – prisiminė. 

Įsikūręs stovykloje lietuvis per dvi savaites tapo profesionaliu gelbėtoju – intensyviam kursui dirigavo instruktorius iš JAV Raudonojo Kryžiaus atstovybės. Šis darbas Rolandui patiko.

Asmeninės nuotr./Gelbėtojas Rolandas: JAV vaikų stovyklose jis dirbo kelerius metus iš eilės
Asmeninės nuotr./Gelbėtojas Rolandas: JAV vaikų stovyklose jis dirbo kelerius metus iš eilės

Netikėtas klausimas: „Kiek tu sveri?“

Pradėjęs dirbti Rolandas netruko susipažinti su vietiniais ir čia dirbti atvykusiais įvairių tautų žmonėmis. Vienas jų buvo indas Krishna Vasudeva Rau. Būtent jis, anot Rolando, ir yra tikrasis kaltininkas, kodėl lietuvio pavardė šmėžuoja Guinnesso rekordų knygoje.

Kad įtikintų lietuvį, jog nesusipyko su protu, indas prisirišo prie savo plaukų pilną 30 litrų vandens talpą bei be didelio vargo ją pakėlė.

„Vieną vakarą sėdėjome kartu prie stalo. Besišnekučiuojant jis manęs paklausė, kiek aš sveriu? Toks klausimas atrodė gana keistas.

Iš karto paklausiau: „Kodėl nori sužinoti?!“ Krishna pasakė norintis „sulaužyti“ jau egzistuojantį Guinnesso rekordą – pasiekti naują didžiausią svorį, pakeltą su plaukais. Tuo momentu aš pamaniau, kad jis išprotėjęs. Visa idėja atrodė fiziškai neįmanoma bei tikrai nesaugi“, – pasakojo Rolandas.

Kad įtikintų lietuvį, jog nesusipyko su protu, indas prisirišo prie savo plaukų pilną 30 litrų vandens indą bei be didelio vargo jį pakėlė.

„Supratau, kad jis nejuokauja, ir pabandžiau pasilaikyti jam už plaukų. Žinoma, be proto bijodamas, kad jam nuplėšiu skalpą su visais plaukais!“ – juokėsi šį momentą prisiminęs pašnekovas.

Asmeninės nuotr./Rekordo siekimo akimirka: Rolandas – „apačioje“
Asmeninės nuotr./Rekordo siekimo akimirka: Rolandas – „apačioje“

Tačiau greit jis suprato, kad kur kas didesnis pavojus gresia jam, o ne pažįstamojo plaukams: „Jo plaukai buvo lyg pagaminti iš metalo – pradėjo pjaustyti man rankas, bet jis mane iškėlė.

Tą patį vakarą mes susisiekėme su Guinnesso rekordų knygos atstovybe ir sužinojome, kad, jeigu viską nufilmuosime atitikdami taisykles (filmuojama turi būti viešoje vietoje dviem kameromis be jokios pertraukos; procesą turi prižiūrėti du žmonės, kurie nėra dalyviams pažįstami ir t.t.), rekordas bus įskaitytas“, – pasakojo Rolandas.

Jis neslėpė, jog mintis „sulaužyti“ jau egzistuojantį rekordą, užvaldė ne tik draugą, bet ir jį patį. Tad netrukus abu su indu suorganizavo viską, kaip to reikalavo Guinnesso rekordų knygos atstovybė.

„Susirinko daugiau nei 150 vietinių, kurie viską filmavo ir labai palaikė mus. Deja, pirmas pakėlimas nebuvo sėkmingas. Antras – taip pat. Prireikė net keleto bandymų, kol galiausiai Krishna mane pakėlė.

Be svarmenų mano kūno svoris buvo 79,83 kg, todėl reikėjo pridėti dar svorio. Dėl to juosta apsivyniojau svorius ir pirmo kėlimo metu svėriau 88,22 kg.

Asmeninės nuotr./Abu „rekordininkai“
Asmeninės nuotr./Abu „rekordininkai“

Nors pasiekėme, ką norėjome – rekordas jau buvo mūsų, – Krishnai to neužteko. Jis paprašė, kad aš užsidėčiau dar 10 kg. Žinodamas jo galimybes, nedvejojau. Jis be vargo pakėlė mane ir pagerino ką tik savo paties pasiektą rekordą. Žmonės dėl to džiaugėsi taip, jog atrodė, kad čia filmuojamas didžiausias šou ar kino filmas“, – sakė pašnekovas.

Guinnesso rekordų knygoje nurodyta, kad indas savo plaukais pakėlė 97,18 kg „svorį“ – lietuvį ir ant jo kūno uždėtus svarmenis.

Asmeninės nuotr./Su indu Krishna Rolandas Mačiulskas susipažino dirbdamas JAV
Asmeninės nuotr./Su indu Krishna Rolandas Mačiulskas susipažino dirbdamas JAV

Šis nuotykis – vienas ryškiausių iš JAV. Po vasaros darbo „svajonių šalyje“, lietuvis nusprendė grįžti į Lietuvą, kur jau dvejus metus tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir studijuoja informacinių technologijų sistemas. Tiesa, Amerikoje jis dažnai lankosi: per atostogas jau trejus metus sugrįžta į Naująjį Hampšyrą, Vindsoro miestelį, kur dirba toje pačioje stovykloje.

„Vietiniai jau mane gerai pažįsta ir vadina Ron, nes pilno vardo neištaria“, – sakė Rolandas.

Ateinančią vasarą jo planuose – Indija, kur lietuvis ketina aplankyti galiūną draugą Krishną ir kitus pažįstamus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos