Kaip ir pats San Juanito, neįprastas ir jam skirtas festivalis. Šventės, pirmą kartą surengtos įkūrus miestelį, metu meldžiamasi, linksminamasi, žinoma, vaišinamasi įvairiais patiekalais ir gėrimais, taip pat vyksta procesijos nuo bažnyčios link bažnyčios, galiausiai suvaidinamas apiplėšimas ir vagišių kartuvės. Tačiau ir tai dar ne viskas.
Bene keisčiausias šventojo pagerbimo būdas susijęs su didžiuliais kūjais. Kiekvieną vasarį į gatves susirenka jais „apsiginklavę“ vietiniai, taip pat ir vaikai. Prie kūjo pririšus paketėlį su chlorato ir sieros milteliais, juo trankoma į žemę ar akmenis, dėl ko cheminės medžiagos sprogsta.
Nepaisant ne vieno vietinių pareigūnų ir susirūpinusių tėvų bandymo šią tradiciją uždrausti, gatvėse kūjai sproginėja jau kelis šimtus metų.
Tačiau smulkiau papasakoti apie tai, ką reprezentuoja šie sprogdinimai negali niekas. Net viena vyriausių miestelio gyventojų, jų vadinama močiute Seferina. Beje, jai gatvėse daužomi kūjai netrukdo.
„Tai ekstremalu. Mes taip darome dėl šventojo“, – sakė vienas kūjų bombų gamintojas, pridūręs, jog kaimynų nusiskundimai triukšmu, prasidedančiu dar kelios dienos iki festivalio, jam taip pat nerūpi.
Nepadeda ir specialiai kūjams su sprogmenimis trankyti įrengta aikštė, vadinama Griaustinio lauku, festivalio dieną paskendusi chlorato ir sieros debesyje bei nemaloniame kvape. Ten budi paramedikai, kurių rankų neužtenka sužeistiesiems skaičiuoti. Saugų elgesį padeda užtikrinti policija, bet ir ji ne viską sužiūri.
2020 m. per šventę buvo sužeista 43 žmonės.
Kas prasidėjo kaip šventajam pagerbti skirtas festivalis pamažu virto niekuo su religija nesusijusiu, vietinių ir aplinkinių miestų gyventojų dėmesį traukiančiu, vyrų galiai ir drąsai įrodyti skirtu chaosu.
Daugiau apie patį festivalį ir kelis šimtus metų gyvuojančią kūjų daužymo tradiciją – šiame vaizdo įraše:
