Tačiau vis labiau suvokiant pragaištingą skraidymo poveikį aplinkai, žmonės vis dažniau ieško ekologiškesnių ir tvaresnių turizmo formų.
Laimei, Šiaurės pašvaistė gali būti viena iš tokių sąmoningų kelionių galimybių. Keletą Europos vietų, kuriose galima stebėti nežemišką šviesos reginį, įmanoma pasiekti traukiniu.
Šiaurės pašvaistės „Šventasis Gralis“ – Norvegija
Kaip rodo pavadinimas, šokančios Šiaurės pašvaistės bangos matomos tik šalyse, esančiose netoli Žemės ašigalių. Dėl to Norvegija yra Europos „Šventasis Gralis“ stebint Šiaurės pašvaistę.
Šis gamtos reiškinys geriausiai matomas nuo rugsėjo pradžios iki kovo vidurio, kai dienos trumpesnės, o naktys ilgesnės ir tamsesnės.
Iš Norvegijos sostinės Oslo miegamuoju traukiniu galima nuvykti į Trondheimą, o po dienos – į Budę.
Ši geležinkelio linija yra viena vaizdingiausių Norvegijoje, nes ji driekiasi per žavius kaimelius, gražias uolas, ledynus, slėnius ir fjordus palei šalies pakrantę.
Pirmasis kelionės etapas, pramintas „Trolių taku“, yra 553 km ilgio atkarpa nuo Oslo iki Trondheimo, trečio pagal dydį ir vieno seniausių Norvegijos miestų.
Vieną dieną apžiūrėkite čia esančias vietas – ypač įdomūs yra spalvingi senieji Bakklandeto namai ir Nidaroso katedra, tada traukiniu su nakvyne keliaukite į Bodę ir leiskitės į „Auroros borealis“ medžioklę.
Geriausio aplinkosauginio transporto užtikrinimui – Švedija
Švedija – dar viena puiki vieta pamatyti Šiaurės pašvaistę.
Abisko mieste esanti „Aurora Sky Station“ yra viena geriausių vietų pasaulyje Šiaurės pašvaistėms stebėti, nes ji yra tiesiai po auroros ovalu – magnetiniu žiedu aplink Žemę, kur šis reginys matomas geriausiai.
Pasak „Lappland Media“ vadovo Peterio Roseno, ten apsistoję svečiai 100 proc. sėkmingai pamato šviesulius po trijų ar daugiau naktų.
Šį nedidelį kaimą šiaurės Švedijoje galima pasiekti traukiniu iš Stokholmo į Kiruną. Iš čia traukiniu iki Abisko važiuosite valandą.
Be to, tai tikriausiai pati šiauriausia vieta, kokią tik kada nors aplankysite, nebent esate poliarinių sričių tyrinėtojas.
Ten apsistoję svečiai 100 proc. sėkmingai pamato šviesulius po trijų ar daugiau naktų.
Švedijos Laplandijoje aplinkai draugiškas transportas gali būti perkeltas į kitą lygį.
Iš Stokholmo elektriniu traukiniu, važiuojančiu už poliarinio rato, pasiekę Liuleo miestą, Šiaurės pašvaistę galėsite stebėti šunų kinkiniais iš JokkMokk – nedidelio užkampio į šiaurę nuo poliarinio rato.
Šis senovinis būdas keliauti po užšalusį kraštovaizdį su haskių veislės šunimis yra puikus būdas pasinerti į gamtos pasaulį. Aplink esantys miškai ir užšalę ežerai yra ramiame Laponijos, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame, regione.
Tamsaus dangaus parkai ir observatorijos – Jungtinė Karalystė
Jungtinėje Karalystėje yra kelios galimybės stebėti Šiaurės pašvaistę, tačiau niekur kitur, kaip tik Škotijoje.
Šioje šalyje yra Galovėjaus miško parkas, kuris dėl šviesos taršos trūkumo yra vienas iš retų JK tamsaus dangaus parkų.
Čia visą žiemą galima stebėti begalinį įkvėpimą teikiančias šviesas.
Į šį didingą parką galima nuvykti miegamuoju traukiniu iš Londono į Glazgą, o žiemą jame galima pamatyti šviesas. Norintiems prabangiai apsistoti netoliese yra 21 miegamojo pilis-viešbutis, Glenapp, kurioje galite mėgautis šviesų vaizdu iš sodo.
Į pietus nuo sienos, Nortumberlande, ypač Kilderio observatorijoje, taip pat yra galimybė pamatyti Šiaurės pašvaistę.
Viešoji astronomijos observatorija, kuri 2022 m. buvo išrinkta metų maža lankytina vieta, yra nepaprastas objektas, esantis po vienu tamsiausių dangaus skliautų planetoje. Čia visą žiemą galima stebėti begalinį įkvėpimą teikiančias šviesas.
Ją galima pasiekti 3–4 val. važiuojant traukiniu iš Londono „King's Cross“ į Niukaslą, o tada – viešuoju transportu, išsinuomojus automobilį, o drąsesniems – keliaujant autostopu.
