Nors oficiali Jūros šventės vėliavos pakėlimo ceremonija numatyta tik penktadienio pavakarę, miestas jau pilnas šurmulio.
Šiemetė, jau 61-oji Jūros šventė šiemet bus kitokia. Šventės mastelį, renginių įvairovę ir gausą pakeitė pasaulinės pandemijos kontekstas. Ir nors klaipėdiečiai ir visi Jūros šventės svečiai galės šypsotis atviromis šypsenomis – jų nedengia kaukės, organizatoriai ir visuomenės sveikatos specialistai žmones, atėjusius į šventę, ragina būti atidžiais ir atsakingais, laikytis infektologų rekomendacijų, saugoti savo ir kitų sveikatą. Mieste bus galima aptikti rankų plovykles, dezinfekcinio skysčio stovus – drąsiai jais naudokitės.
Nuo vidurdienio veiklą pradeda laikinosios kavinės, savo prekystalius ruošia iš Klaipėdos, aplinkinių rajonų ir visos Lietuvos suvažiavę amatininkai, tautinio paveldo puoselėtojai ir auksarankiai meistrai. Jų šiemet bus beveik perpus mažiau nei ankstesniais metais – bemaž 400. Laikinosios prekybos vietos išretintos taip, kad nesudarytų žmonių spūsčių bei išbarstytos didesnėje teritorijoje.
Ką gi vertėtų žinoti apie šiųmetę, kitokią Jūros šventę:
1. Šiemet neieškokite didžiųjų renginio scenų Kruiziniame terminale, Teatro aikštėje. Renginiai atplauks, ateis ir atvažiuos. Jų ieškokite Danės upėje ant laivelių, senamiesčio gatvėse ir skveruose bei stebėkite šventinius vilkikus – tai judančios platformos, kuriose vyks koncertai. Visa šventės kultūrinė programa sudaryta taip, kad pasirodymai neužtruktų ilgiau nei 15 min., po jų bus daromos pertraukos, o veiksmas atgis arba persikels į kitas vietas jau išsiskirsčius žmonių srautams.
2. Šiemet neieškokite tikslaus renginių laiko ir vietos. Tam, kad nesusidarytų publikos spūstys, organizatoriai neskelbia tikslių renginių laikų, ragindami žmones laiką leisti saugiai vaikštinėjant, bendraujant kavinėse, o kultūrinės programos dalyviai patys atkeliaus pas žiūrovus. Tiesiog keliaukite į šventę ir renginių aidai jus nuves į įvairiausias šventines erdves.
3. Šiemet didžioji šventinė eisena nevyks, kaip ir nebus didžiojo Jūros šventės fejerverko. Atidarymo renginys persikelia ant vandens. 17 val. lūkuriuokite Šiauriniame rage arba Kruiziniame terminale. Čia bus galima stebėti suplaukusių „Baltic Sail“ burlaivių burių paradą ir istorinės tradicijos, vadinamojo Nacijų saliuto, inscenizaciją, kurią įgyvendins Klaipėdon iš visos Lietuvos suvažiavę istorinių karybos klubų artileristai. Pro Kruizinių laivų terminalą plaukiantys laivai senovinių patrankų šūviais sveikins krantą, kranto artileristai atsakys tuo pačiu. Jeigu oro sąlygos bus palankios, pakrantėje turėtų nugriaudėti virš dviejų dešimčių šūvių. Flotilei jau prisišvartavus ant klaipėdietiškojo burlaivio „Brabander“ stiebo bus iškelta Jūros šventės vėliava, kuri čia plevėsuos iki sekmadienio vakaro.
4. Vienas gražiausių ir didingiausių Jūros šventės renginių – Žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, kuri tradiciškai vyksta šeštadienio vidurdienį Baltijos jūroje, šiemet turės naują ir stiprų akcentą. Į ceremoniją jungiasi ne tik Karinės jūrų pajėgos, „Baltic Sail“ burlaivių flotilė, tarnybinis uosto įmonių laivynas ir pramoginiai laivai, bet ir NATO orlaiviai, Lietuvoje atliekantys ES oro erdvės apsaugos misiją. Praėjus kelioms minutėms po vidurdienio NATO naikintuvai praskris virš ceremonijos vietos, taip pagerbdami iš jūrų negrįžusius žmones. Į pagerbimo vietą kariniu laivu „Kuršis“ plauks ir LR prezidentas G. Nausėda su palyda. Ceremonijos tiesioginė transliacija per Jūros šventės televiziją prasidės šeštadienį, liepos 25-ąją, 12 val.
5. Jūros šventės atidarymo veiksmas uosto akvatorijoje ir vėliavos pakėlimo ceremonija bus transliuojami per Jūros šventės televiziją. Tai dar viena šių metų naujovė žmonėms, besibaiminantiems dėl savo sveikatos, leisianti švęsti saugiai – stebint Jūros šventę su vaizdo kamerų ir Jūros šventės TV komandos pagalba. Svarbiausius renginius transliuos ir 15min.lt portalas.
