Štai septynios vietos Kauno apskrityje, kur galima pailsėti nuo didmiesčio šurmulio:
1. Žvėrinčiaus miško takas Birštone
Šis asfaltuotas takas driekiasi 15 kilometrų Žvėrinčiaus miške, esančiame žymiojoje Nemuno kilpoje tarp Prienų ir Birštono. Senasis miško pavadinimas primena apie kadaise čia vykusias karališkąsias medžiokles.
Sveikatingumo takas Žvėrinčiaus miške įrengtas dar 1968 m., o 1999 m. jis pertvarkytas į dviračių ir pėsčiųjų taką. Čia rasite ir poilsio aikšteles, ir laužavietes, ir medžio skulptūrų, o dar visai neseniai turistus traukė šimtametis ąžuolas. Legendos byloja, jog po šio ąžuolo šakomis atsipūsdavo ir Vytautas Didysis. Deja, 2005 m. uraganas paguldė šį ąžuolą ant miško samanų, kur jis ilsisi iki šiol.
Pasukę iš pagrindinio tako į klampius ir vingiuotus miško keliukus, išvysite ir laukinės gamtos karalystę – Nemuno salose gyvenančias arba trumpam apsistojančias mažąsias ir upines žuvėdras, antis, kirus, tilvikus.
2. Pažintinis takas KOPA
Nors paplūdimius jau galima išvysti ir miestų centruose, kopų teks paieškoti geriau. Tačiau net jei pasiilgote pušų ošimo ir savo pėdomis pajusti baltą smėlį, į pajūrį vykti taip pat nebūtina. Tam užteks apsilankyti Jonavos rajone esančiame pažintiniame take „Kopa“.
Pažintinis takas, vingiuojantis Dumsių mišku, veda žemyninės kopos link – nors jūros čia ir nerasite, pati kopa niekuo nesiskiria nuo esančių pajūryje. Savo grožiu šis pažintinis takas ypač stebina antroje vasaros pusėje, kai šalimais driekiasi viržių žiedų jūros, o vaikštinėdami galite rasti ir miško gėrybių – voveraičių, kazlėkų, net baravykų.
Nepasiklysti gamtos įvairovėje ir atpažinti miško augalus padės įrengti informaciniai stendai.
Pažintinį taką „Kopa“ rasite Šveicarijos seniūnijoje (54.998039, 24.311069).
3. Kalvių ežero paplūdimys
Iš šio Kaišiadorių rajone esančio paplūdimio atsiveria Kalvių ežero, kurio krantai nusėti žaliuojančiais miškais, vaizdas. Iš šių žalumų šmėžuoja pavieniai kaimiški namai. Atsigręžus atgal ant kalnelio iškyla rusva Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – viena iš dviejų rotondinių bažnyčių visoje Lietuvoje, pastatyta pačioje XIX a. pradžioje. Šalia bažnyčios rasite ir vos prieš porą metų „išnirusią“ Kalvių žuvelę – skulptūrą, sukurtą vietinio kalvio Mariaus Karkausko.
Šis paplūdimys lepina ne tik vaizdais, bet ir infrastruktūra. Gan atokioje vietoje įrengtos persirengimo kabinos, pastatyti suoliukai, pavėsinė, lauko scena. Čia netrūksta ir pramogų – vaikai čia ras sūpynes, o tinklinio aikštelė tiks tiek jaunam, tiek ir vyresniam poilsiautoju. Praėjusių metų vasarą Kalvių paplūdimys buvo įtrauktas į geriausių 35 paplūdimių Lietuvoje sąrašą.
4. Tado Ivanausko Obelynės sodyba
Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinio teritorijoje įsikūrusi sodyba Obelynės vardą gavo dėl aplink gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių. Čia dar 1920 m. 8 ha žemės įsigijo vienu gamtosaugos pradininkų visoje Europoje laikomas prof. Tadas Ivanauskas
Čia jis pasistatė namą ir pradėjo įkūrinėti botanikos parką – iš pradžių sodino ąžuolus, egles, liepas, klevus, per keliasdešimt metų čia atsirado ir egzotiškesnių medžių bei krūmų. Parko dendrologinę kolekciją sudaro apie 250-300 rūšių, įvairių formų augalų, tad gamtos mylėtojams tai – tikras lobis.
Sodyba ne tik turtinga gamtos įvairove. Čia įsikūręs ir Tado Ivanausko muziejus – jame rasite istorija ir profesoriaus gyvenimu alsuojančius daiktus – autentiškus baldus, mokslinius rankraščius, nuotraukas su jo gyvenimo akimirkomis.
5. Minaretas ir Kėdainių miesto parkas
Lietuvos gilumoje, Kėdainiuose, galima rasti ir musulmoniškos architektūros elementų. Kėdainių parko pakraštyje stypso vienas iš dviejų minaretų Lietuvoje ir vienintelis šalyje stovintis laisvai. Ant minareto išraityti arabiški užrašai – citatos iš Korano.
Minaretą dabartinio parko teritorijoje pastatė rusų generolas Eduardas Totlebenas. Tuomet čia stovėjo jam priklausęs Kėdainių dvaras. Minaretas skirtas Rusijos-Turkijos karui 1877-1878 m. atminti. Viena iš minareto atsiradimo versijų pasakoja, kad E.Totlebenas šį bokštą pastatė savo turkės meilužės garbei. Anot kitos legendos, rusų generolas tokį radęs šalia Pleveno mečetės Bulgarijoje – ten jam per kartą teko praleisti nemažai laiko. Ant Pleveno mečetės minareto E.Totlebenas ir nusnūsdavo.
Pačius Kėdainių dvaro rūmus susprogdino vokiečiai, besitraukdami Antrojo pasaulinio karo metais. Buvusi dvaro sodyba dabar tapo miesto parku, menančiu XIX a.
6. Revuonos parko šaltinis
Revuonos parkas pasitinka žaluma. Jis savo pavadinimą gavo nuo to paties vardo upelio, Prienuose įtekančio į Nemuną. Šiame parke rasite skulptūras iš medžio, o tolėliau, ant Nemuno kranto – Prienų dvarą. Čia praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje veikė iki šių dienų išlikęs Prienų vandens malūnas, vėliau – viešbutis „Revuona“.
Šalia buvusio viešbučio iš žemės gelmių trykšta šaltinis. Nuo seno šaltinis garsėja kaip gydomasis – jo vandenį ypač naudodavo odos ligoms bei augliams gydyti. Gydomuoju jis laikytas todėl, kad jis teka į saulę. Apie stebuklingą šaltinį liudija dar palyginti nesena istorija – 1997 m. į medžio drožėjų suvažiavimą atvykęs gerklų vėžiu sergantis ukrainietis pasveiko keletą savaičių gėręs šio šaltinio vandenį.
7. Betygalos piliakalniai
Dubysos regioniniame parke, Betygalos miestelyje vienas nuo kito apie 300 metrų nutolę kyšo Betygalos piliakalniai. Pirmasis piliakalnis stūkso iškyšulyje į Dubysos slėnį. Jo papėdėje, į kapinių pusę, trykšta šaltinis „Krivio akis“.
Pasak Jono Basanavičiaus, ant antrojo piliakalnio XIII a. – XVI a. stovėjo Aukaimio pilis. Dabar 25 m aukštį siekiančio puošia penkiakampė akmenų mūro Piliakalnio koplyčia, Liktėnų dvarininko Mykolo Jankovskio pastatyta dar 1862 m. Vėliau ji pervardinta Aušros vartų vardu.
Šiemet gamtos mylėtojai čia ras atnaujintą infrastruktūrą – mediniais takais ir laiptais patogu pasiekti abu piliakalnius, atnaujinti ir informaciniai stendai.
Keliauti po Kauno regioną šiemet kviečia rašytojos ir tautodailininkės Stasės Samulevičienės sukurtas personažas Šlamutis iš knygos „Padaužiukų bičiuliai“ – registruotis žaidime „Šlamučio slėpynės“ galima iki pat lapkričio 1 d. Tam reikia fotografuotis su Šlamučio atvaizdu trijose skirtingose Kauno apskrities savivaldybėse ir siųsti jas el. paštu info@krda.lt.
Visą 35 lankytinų objektų sąrašą, žemėlapį bei žaidimo sąlygas galima rasti internetiniame tinklapyje https://krda.lt/ arba „Facebook“ grupėje ŠlamučioSlėpynės.