Nė vieno iš traukinių negalėjau planuoti anksčiau nei likus 30 min iki išvykimo.
Visoje kelionėje naudoju „Interrail“ traukinių pasą. Tai toks bilietas, kai pasirinktą laiką visoje Europoje galima važinėti traukiniais tiek, kiek tik širdis geidžia. Deja, tai nėra tiesiog laisvas peršokimas iš vieno traukinio į kitą kada tik nori ir kur nori. Tam yra sąlygų. Pavyzdžiui jeigu traukinys važiuoja iš vienos šalies į kitą (tarkime, Berlynas – Paryžius), jeigu traukinys yra naktinis (važiuoja visą naktį, ir reikalingos miegamos vietos), ilgų distancijų greitasis traukinys – privaloma atlikti išankstinę savo sėdimos vietos rezervaciją traukinyje.
Tam yra taikomas papildomas mokestis. Tai galima padaryti arba internetu, arba traukinių stotyje toje šalyje, iš kurios pajuda traukinys.
Tam, kad geriau suprasčiau – palyginau pilnų bilietų ir bilietų su „Interrail“ pasu kainas.
- Pilnas bilietas Varšuva – Berlynas kainuoja apie 50 eur.
- Su „Interrail“ pasu mokėjau 4 eur sėdimos vietos rezervacijos mokestį. Jis buvo privalomas, nes traukinys važiavo iš vienos šalies į kitą.
- Bilietas Berlynas – Frankfurtas 118 eur
- Su „Interrail“ – 4 eur už sėdimos vietos rezervaciją
- Bilietas Paryžius – Barselona apie 160 eur
- Su „Interrail“ – 34 eur sėdimos vietos rezervacija.
Jeigu veiksmas vyksta vienoje šalyje – rezervacija nėra privaloma. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tokiu atveju gali tekti sėdėti ir ant žemės.
Mano kelionės situacija sudėtingesnė: rezervacijų internetu visiškai negaliu atlikti, nes kažkodėl niekaip kartu su „Interrail“ Olandijoje negalime aktyvuoti mano internetinės rezervacijų sistemos.
Tad iki šiol važiuoju taip: kai tik atvykstu į miestą – iš karto einu į traukinių stoties kasas ir klausiu dėl galimybės rezervuoti vietą kitame traukinyje.
Kasininkė nuteikė – Prancūzijos reisai neprognozuojami
Į Vokietijoje esantį miestą – Frankfurtą vykau dėl to, kad tai arčiausiai Paryžiaus esantis traukinių linijų miestas. Ten iš Berlyno atvykau apie pietus. Pagalvojau, kad jeigu nuvyksiu kuo arčiau Prancūzijos sienos, galbūt bus lengviau ir į ją patekti. Tačiau pokalbis su kasininke nuteikė neprognozuojamiems nuotykiams.
– Sveiki, kokios galimybės artimiausiu metu iš čia – Frankfurto –nuvažiuoti iki Paryžiaus? – klausiu jos.
– Yra šiandien po pietų reisas, tačiau vietos traukinyje rezervuoti negaliu. Ką galiu patarti – tai bandyti laimę ir tiesiog lipti tiesiai į traukinį. Galbūt nusišypsos laimė, ir atsiras vieta.
Pasirinkimo neturėjau – taip ir padariau. Traukinys buvo sausakimšas, daug žmonių sėdėjo tiesiog ant žemės traukinyje, tarp jų ir aš. Ir tuo metu, kaip tik kertant sieną iš Vokietijos į Prancūziją, prie manęs prieina kontrolierius:
– Bonjour.
– Bonjour, hello, – sakau aš.
– Parodykite savo bilietą ir rezervaciją, – angliškai sako mielas kontrolierius.
– Va, „Interrail“ pasas, o rezervacijos tai neturiu.
– Tai blogai. Teks išlipti.
– Ką? Jūs kalbate rimtai? Kažkur tiesiog tarp Vokietijos ir Prancūzijos?
– Cha cha. Ne, žinoma juokauju! Tačiau šis traukinys jungia dvi šalis, tad čia pat, traukinyje, teks vistiek susimokėti sėdimos vietos rezervacijos mokestį. Kaip tik ką tik buvusioje stotelėje išlipo keli žmonės, ir atsilaisvino vieta. Tad iš jūsų 20 eurų.
– Ooo, jau širdis į kulnus buvo nuriedėjusi. Va, prašome 20 eurų. O, sakykite, kiek man kainuotų pilnas bilietas, jeigu neturėčiau traukinių paso?
– 132 eurai.
Analogiška situacija buvo ir nuvykus į Paryžių, kai traukinių stotyje nuėjau paklausti apie galimybę vykti toliau link Ispanijos: „Rytoj yra du traukiniai, rezervuoti vietos negalime, tad tiesiog eikite tiesiai link traukinio ir kalbėkite su ten stovinčiu konduktoriumi.“
Taip ir padariau. Bilietų kontrolieriui papasakojau savo situaciją, ir jis mielai palydėjo iki traukinio bei surado man laisvą vietą. Už ją susimokėjau pačiame traukinyje.
Verslininkai vykimą automobiliais seniai iškeitė į traukinius
Vokietijos ir Prancūzijos traukiniuose pastebėjau vieną aiškiai matomą susisiekimo tendenciją tarp verslo žmonių. Žmonės su kostiumais ir suknelėmis, lagaminais ir kompiuteriais vyksta iš vienos verslo susitikimo vietos į kitą, vyksta namo ar į darbus. Tą taip pat patvirtino ir prancūzas bei belgas, su kuriais prie vieno stalo pusryčiavau Paryžiaus svečių namuose.
„Prieš maždaug 20 metų Prancūzijoje turėti automobilį buvo prestižas. Ši transporto priemonė buvo tiesiog dievinama ir laikoma žmogaus socialinio statuso etikete. Tačiau, kai tik buvo išvystyta traukinių susisiekimo sistema Europoje – viskas pasikeitė.
Žmonės pavargo nuo nuolatinio vairavimo, įtempto žiūrėjimo į kelią ir sugaišto laiko už vairo. Verslūs žmonės į susitikimus, darbus ir iš jų vyksta tiesiog traukiniu. Ir nesvarbu, kad esi su smokingu ar verslo kostiumėliu. Tą vykimo laiką išnaudoja darbui, poilsiui ar netgi pačiame traukinyje vyksta verslo susitikimai“, – pasakojo belgas.
Mano filmuotuose video galima pamatyti, kaip Europoje atrodo traukiniai iš vidaus. Kiekvieną kartą įlipusi į traukinį, padarau jame vaizdo įrašo „ekskursiją“.
Tiesioginė galimybė sekti kelionę valandos tikslumu
Ir toliau su jumis dalinsiuosi straipsniais bei video vlogais apie savo kelionę traukiniais į Gibraltarą bei atgal. Už operatyvų video montažą dėkoju video guru – Kęstučiui Petkevičiui, kuris iš karto kiekvieną dieną gauna mano nufilmuotus video ir juos operatyviai montuoja, kad tik kuo greičiau pasidalintume traukinių naujienomis su jumis!
O jeigu norite bent akies krašteliu kartu keliauti su manimi – visus iš karto online keliamus karštuosius video galima sekti mano Instagram paskyros @sandragald istorijose.
O apie savo keliones gyvai ant scenos pasakoju, ir akis į akį pasikalbėti yra galimybė Pasaulio kultūrų klube, 9 Vėjai Culture Club, Kauno r.
