Nepažinti turizmo tyrai
„Kur? Geležinkeliu į Bezdonis?“ – neatsistebėjo pakeleivė, kuri į Rytus nuo Vilniaus traukiniu nėra niekur keliavusi. Ir tai nieko nestebina – matyt, 90 proc. vilniečių šauna į Ignaliną ar Zarasus automobiliais ir apie jokias alternatyvas net svarstyti nenori.
Būtent čia prarandama dalis kelionės žavesio – neišgirsti bėgių žvangesio ir iš antro aukšto vagono platybių nematai atsiveriančių vos ne architektūrinių ansamblių. Vienas stebuklų yra ir Bezdonys.
XIX a. pab. – XX a. pr. Bezdonių stotyje iškilo medinis prekių sandėlis – pakhauzas ir mūrinis sandėlis. Pirmasis panašus į Marcinkonyse bei Valkininkuose išlikusius tos pačios paskirties statinius. Tai – stačiakampio formos pastatai dvišlaičiu stogu, su vieneriais ar daugiau vartų bei stogine nuo kelio pusės.
Pastatai įrengti nuo kelio optimaliu atstumu, kad būtų patogu pakrauti ir iškrauti prekes. Jie visi pastatyti pagal tipinius carinės Rusijos statyto Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio projektus.
Stotis mena apiplėšimą
Sovietinis laikmetis pakeitė Bezdonių sandėlio-pakhauzo su dviem vartais „išvaizdą“. Senoji stogo danga pakeista šiferiu, pastogėje buvę langeliai užkalti. Išliko tik keletas autentiškų detalių – išpjaustytos vėjalentės, senosios kryžmės.
Dabartiniame Bezdonių stoties keleivių name po restauracijos nebeliko ažūrinių vėjalenčių, langų sandrikų, kiaurapjūvių karnizų. Pastato vidus rekonstruotas, vieno iš langų vietoje dabar yra durys. Priešais keleivių namą buvo du grįsti peronai: pagrindinis, ilgesnis ir platesnis, kitas tarp pagrindinio ir pralankos kelių. Dabar visa ši aikštė atrodo kiek kitaip, todėl prireikia vaizdingo gido pasakojimo.
Į jaunuolių rankas pateko 200 tūkstančių rublių, kuriuos jie skyrė nacionalinio išsivadavimo judėjimui.
Pasak Bezdonių seniūno pavaduotojos Danutos Klimaševskos, visus atvykėlius tiesiog pakeri XX a. pradžios istorijos. Būtent ilgas vienaaukštis geležinkelio stoties pastatas „mena“ 1908 metų rugsėjo 26-ąją akiplėšišką Juzefo Pilsudskio akciją.
Būsimasis Lenkijos maršalkas organizavo pašto traukinio, vežusio iš Vilniaus į Peterburgą iždo pinigus, užpuolimą. Į jaunuolių rankas pateko 200 tūkstančių rublių, kuriuos jie skyrė nacionalinio išsivadavimo judėjimui.
„Koks šimtas motociklininkų, baikerių, dviratininkų iš Lietuvos ir dar kone 100 turistų iš Lenkijos – tai tipinis vasaros sezono turistų komplektas, – šypteli Bezdonių gyventojai. – Aplankyti J.Pilsudskio išdaigų vietas jiems vos ne privalomas kasmetis ritualas.“
Integralumas nerūpi
Štai Naujoji Vilnia gali pakerėti nuostabiu, bet niekaip neįprasmintu Vilniaus psichiatrijos ligoninės pastatų kompleksu. Tai lyg kokie prancūziški rūmai su savo kiek specifine veikla viduje.
O štai didžiausio pasaulyje Dalgių fabriko Naujojoje Vilnioje „prikėlėjas“ Gintaras Bingelis mini, kad renovuotame statinyje turistų voros būna nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Pasak G.Bingelio, Naujojoje Vilnioje didžiausias turtas išlikę XIX a. pab. – XX a. pr. įvairios paskirties statiniai, o Dalgių fabriko vandens bokštas yra matomas iš bet kur – jis tarsi senosios Naujosios Vilnios švyturys. Gan paradoksalu, kad pats statinys nėra saugomas kaip paveldas.
G.Bingelio teigimu, bene didžiausias kliuvinys atrasti turistines vietas – turistinių vietų neintegralumas bei geležinkelio tinklo nepritaikymas keliaujančiųjų patogumui.
Kiekviena žinyba turi savo tikslus, o realus keliautojas būna paliktas likimo valioje. Akivaizdus tokio atsainumo pavyzdys – Vilniaus geležinkelio stotyje prie bilietų automatų stypsantys jaunikaičiai, siūlantys padėti nusipirkti bilietus iš automato, bet į papildomus klausimus neatsakantys.
O štai Gamtos tyrimų centro darbuotojas dr. Jonas Satkūnas pabrėžia, kad Vilnios slėnis nuo buvusio Dalgių fabriko iki Markučių – unikali gamtinė teritorija, nes čia yra paskutinio ledynmečio sustojimo vieta.
Ledynai suformavo nepaprasto grožio aukštų kalvų, apaugusių mišku, landšaftą, panašų į kalnuotų kraštų vaizdą. Šio ledynmečio apraiškų galima rasti iki Žeimenos ir Neries santakos. Būtų idealu, kad iki pat Bezdonių traukinių mašinistai ar audiogidas keleiviams papasakotų ir apie Skersabalių geomorfologinį draustinį su menkai tyrinėtas kopas.
